„Patys suprantame, kad šis objektas yra istoriškai labai svarbus miestui, susijęs su Sausio 15-osios sukilimu, todėl vystome idėją jame įkurti ir tam tikrą ekspoziciją. Kol kas nuo detalesnių komentarų susilaikome“, – „Vakarų ekspresui" sakė ji.
Kiekvienas miestas turi tam tikrus simbolinius objektus, kurie yra tarsi tos vietovės istoriniai vėliavnešiai. Uostamiestyje bene garsiausia yra Danės g. stūksanti rotušė: šiame name karo su Napoleonu metu 1807-1808 m. gyveno ir rezidavo Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III su karaliene Luize.
Tačiau ne mažiau svarbus yra ir XIX a. vid. statytas, neorenesansinių stilistinių bruožų turintis namas Sukilėlių g. 12. Jį 1923 m. sausio 15-ąją šturmavo Mažosios Lietuvos ir Lietuvos savanorių pajėgos, kurios užėmė šiame pastate rezidavusią prancūzų prefektūrą. Klaipėdos kraštas po sukilimo tapo Lietuvos dalimi (apie šį istorinį įvykį byloja ir pastato šiauriniame kampe įmontuota atminimo lenta).
Išskirtinis objektas dešimtis metų buvo nenaudojamas ir apleistas, tačiau pastarosiomis dienomis galima išvysti statybininkus.
„Dar pernai, vasario mėnesį, buvo išduotas statybos leidimas paveldo tvarkybos darbams ir rekonstravimui. Buvo pakeista administracinė pastato paskirtis į viešbučio“, – „Vakarų ekspresą“ informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Kadangi objektas įrašytas į kultūros vertybių registrą, jo tvarkybos priežiūra rūpinasi kitoje gatvės pusėje įsikūrusio Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus specialistai. Pasak paveldosaugininko Laisvūno Kavaliausko, noras atgaivinti pastatą bei jį pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms yra sveikintinas.
„Tai – vienas reikšmingiausių Klaipėdos objektų, tiesiogiai susijusių su Mažosios Lietuvos istorija, krašto prijungimu prie Didžiosios Lietuvos. Net ir XXI amžiuje sausio 15-ąją savanoriai, šauliai pagerbia šią datą inscenizuotu buvusios prancūzų prefektūros šturmu. Namas tuščias prastovėjo apie 20 metų. Dabartiniai savininkai ėmė domėtis jo restauravimo galimybėmis, tad, panašu, dabar prasidėjo pirmieji darbai. Jų priežiūra tikrai bus skrupulinga. Rūsyje buvo sudėti autentiški kiemo grindinio akmenys, kurie po statybos darbų turės būti grąžinti į kiemą. Verta pamąstyti ir apie buvusio, autentiško išėjimo Teatro aikštės pusėje atkūrimą", – „Vakarų ekspresui" pasakojo KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas L. Kavaliauskas.
1923 m. sausio 15-ąją įvykusi karinė operacija laikoma vienu paslaptingiausių įvykių šiuolaikinėje mūsų šalies istorijoje. Uostamiestis tik per plauką neatiteko Lenkijai, kuri agresyviai bruko Klaipėdos laisvosios valstybės (vok. Freistaat) idėją. Drąsūs vyrai (skirtingais duomenimis, nuo 1 100 iki 1 500 kovotojų) per vieną dieną nuvertė nuo 1920 m. kraštą administravusią vietinę prancūzų valdžią. Žuvo 12 lietuvių sukilėlių, 4 civiliai (tarp jų – 13 metų mergaitė, kuriai rikošetu atšokusi kulka smigo į krūtinę, smalsus bankininkas, išlindęs pro langą pažiūrėti, kas vyksta ir kt. atsitiktinės aukos), 2 prancūzai ir 1 vokietis.
