Karas Ukrainoje, sumažėjusi statybinių medžiagų pasiūla ir dėl to išaugusios statybų kainos bei energetinių išteklių šuolis šiek tiek atšaldė nekilnojamojo turto (NT) rinką visoje Lietuvoje. Šias kliūtis spartesnei plėtrai vardijo ir Klaipėdos vystytojai. Tiesa, tiek administracinių patalpų, tiek gyvenamųjų namų projektai iriasi į priekį.
Pateikiame svarbiausių ir didžiausių 2022-ųjų metų NT projektų, kurie artimiausiu metu atvers naujas galimybes tiek verslui, tiek gyventojams ar naujakuriams, apžvalgą.
Statybos leidimų bumas
Uostamiesčio ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ duomenimis, šiais metais pradėtos mažiausiai 6 administracinių patalpų, 6 gyvenamųjų projektų ir vieno viešbučio statybos. Joms pasibaigus, Klaipėdoje rasis dar per 27 tūkst. kv. m. verslui skirtų patalpų ir per 37 tūkst. kv. m. gyvenamojo ploto.
„Šiais metais išduota nemažai statybą leidžiančių dokumentų, tačiau nedaug statybų prasidėjo, ypač kalbant apie administracinės paskirties-biurų pastatus. Tam ženklios įtakos turėjo karas Ukrainoje ir išaugusios medžiagų kainos bei energetiniai kaštai“, – sakė Virginija Ketlerienė, „Klaipėda ID“ Investicinės aplinkos projektų vadovė.
Prasidėjus karui, Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose, praėjo trūkti gyvenamųjų patalpų. Taip pat vis dar jaučiamas A klasės biurų trūkumas – daug komercinės paskirties objektų tinkami smulkiajam verslui, pavyzdžiui, grožio salonams, tačiau trūksta modernių biurų informacinių technologijų, finansų, teisės verslo atstovams.
V.Ketlerienės teigimu, didmiestyje prie jūros yra daugiausia darbdavių, lyginant su kitomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis. Ypač greitai mieste nuperkami nauji butai, o štai biurų projektų vystytojams savo klientą rasti kiek sunkiau.
„Susiduriame su vištos ir kiaušinio paradoksu: dideli potencialūs paslaugų centrai neateina į Klaipėdą, nes čia nėra patrauklių, šiuolaikinius kokybės standartus atitinkančių A klasės biurų, o tokių biurų Klaipėdoje nėra todėl, kad NT vystytojai neranda pagrindinio biuro nuomininko“, – pridūrė pašnekovė.
Gyvenamojo būsto plėtra
Klaipėdoje sparčiai kyla nauji daugiabučiai. Vienas didžiausių projektų yra naujas kvartalas Jono kalnelio kaimynystėje – Bastionų namai. Vos už kelių minučių kelio nuo Klaipėdos senamiesčio planuojama pastatyti 15 daugiabučių. Prekybą ketinama pradėti jau kitų metų pradžioje, pirmojo etapo metu naujakuriams bus pasiūlyta 4400 kv. m. gyvenamojo ploto.
Dar vienas stambus projektas prie pat upės – Danės krantas. Šiais metais pradėtas statyti kvartalas, kuris pasiūlys apie 480 butų. Nors statybų pabaiga planuojama tik 2027 metais, tačiau rezervacijos daugiau nei 50-čiai gyvenamųjų patalpų priimamos jau dabar.
Vieno vaizdingiausių Klaipėdos parko – Malūno – teritorijoje, buvusių dvarų sodybų vietoje, prie pat senamiesčio, kyla kiek mažesnis, tačiau gamtos slėnio ir miesto istorijos pyne viliojantis projektas. Parko pakrantės projekto vystytojai naujakuriams jau siūlo pasirinkti iš kiek daugiau nei 50 butų. Kaip sako statytojai, kiekvieno poreikiui: ir tiems, kas ieško erdvaus būsto gyvenimui su šeima, ir tiems, kam tereikia mažos studijos pabėgimui į pajūrį iš sostinės.
Šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, prie Danės upės, kyla prestižinis gyvenamųjų namų kvartalas „Klaipėdos Holivudas". iš viso čia ketinama pastatyti 324 butus ir 30 komercinių patalpų. Vystytojai pirkėjams siūlo ir mažas studijas, ir mansardinius butus per du aukštus, viliodami netoliese esančia jūra (3,3 km) ir patogiais su ja sujungiančiais dviračių takais. I ir II-ojo etapo statybas ketinama baigti pirmąjį kitų metų pusmetį. Visą kvartalą planuojama užbaigti 2027 metais.
Gyvenamąsias miesto erdves iki Kuršių marių išplės ir vienas įspūdingiausių Klaipėdos projektų „Memelio miestas“. Pajusti vandens dvelksmą, jūrinio gyvenimo privalumus, projekto vystytojai kvies naujakurius, kuriems I-uoju etapu pasiūlys daugiau kaip 100 butų ant marių kranto. Tai vienas laukiamiausių Klaipėdos nekilnojamo turto projektų, tad tikimasi, kad statybos bus pradėtos jau kitais metais.
Dėmesys tinklaveikai
Jau ne pirmus metus Klaipėdoje kyla ypatingas „Lighthouse Hub“ pastatų kompleksas. 2019 metais atvertos bendradarbystės erdvės, pernai – Socialinių mokslų kolegija, jau netrukus visuomenei atsidarys ir „Lighthouse“ Skaitmeninių inovacijų centras (SIC), kurio pagrindinis tikslas – teikti skaitmenizavimo ir inovacijų konsultavimo paslaugas vieno langelio principu.
Be to, čia įsikurs net 8 inovatyvios mokslinės laboratorijos: kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, blokų grandinių, virtualios/augmentuotos realybės, 3D laboratorijos, neuromarketingo, robotikos ir skaitmeninio dizaino.
„Lighthouse Hub“ verslo erdvės vilioja tinklaveikos galimybėmis. Per trejus metus čia ne tik susikūrė startuolių, pažangių organizacijų ir aukštos kvalifikacijos specialistų bendruomenė, bet ir surengta per 250 renginių bei moymų.
„Lighthouse Hub“ idėja gimė siekiant į vieną bendruomenę suburti įvairių sričių profesionalus – verslininkus, kūrybininkus, inovatorius, rinkodaros ir IT specialistus išskirtinai Klaipėdoje. Tačiau inovatyvių ir skaitmeninių verslų rinka pati diktuoja kryptis, kurias mums tereikia atliepti. Vadovaujantis tokiu principu, 2019 m. mes buvome vieni pirmųjų, kurie Lietuvoje pasiūlė darbostogų (angl. workation) programą, kuri tęsiasi iki šios dienos. Mes kviečiame įmones iš visos Lietuvos atvykti ir išbandyti visą darbostogų paketą – modernias ir įkvepiančias darbo erdves, patogias apgyvendinimo vietas bei kokybiškus ekspertų mokymus ir unikalias pajūrio pramogas”, – pasakojo Karolis Jaseliūnas, „Lighthouse Hub“ projektų vadovas, pridūręs, kad darbostogų programas jau išbandė tokios įmonės kaip „Dokobit“, „Zyro“, „Pildyk“, „CityBee“ ir „Tesonet“.
Šiuo metu intensyviai ruošiamasi „Lighthouse“ Skaitmeninių inovacijų centro atidarymui. Įmonės viliojamos konsultacijomis su 50 proc. valstybės parama.
„Skatiname visas įmones kreiptis į „Lighthouse“ skaitmeninį inovacijų centrą ir pasidalinti problemomis ir iššūkiais, su kuriais susiduria savo kasdieninėje veikloje. Mūsų ekspertai galės išanalizuoti problemą bei pasiūlyti arba rinkoje jau esančius sprendimus, arba pateikti naujo sprendimo sukūrimo pasiūlymą”, – sakė K.Jaseliūnas.
Ketvirtuoju etapu projekto vystytojai planuoja pastatyti 4 000 kv. m. administracinės ir mokslo paskirties pastatą 2025 metais.
Projektai verslui
„Lighthouse Hub“ – toli gražu ne vienintelis verslui plėtojamas projektas Klaipėdoje. Bene vienas laukiamiausių Klaipėdos projektų yra „Hanza – Memelio miestas“, kurio plėtra vykdoma net 6 etapais. I-ajam etapui jau yra išduotas statybos leidimas – projekto vystytojai ketina investuoti apie 50 mln. eurų į daugiau nei 15,6 tūkst. kv. m. administracinės paskirties ir jau aukščiau minėtas daugiau kaip 13 tūkst. kv. m gyvenamąsias patalpas.
Greta jau įsibėgėjusios viešbučio bei poilsio veiklos ir komercinės paskirties patalpų – „Gegužės sodų“ – statyba. Investicijos į projektą siekia 6 mln. eurų, numatoma statybos darbus baigti 2024 metais.
Jau gautas statybos leidimas ir kitam reikšmingam projektui – prie pagrindinio magistralinio įvažiavimo į Klaipėdą po kelių metų išdygs „Mega“ – laisvalaikio, pramogų patalpos, administracinės ir gyvenamojo būsto paskirties patalpų projektas. Vien biurams numatoma skirti apie 4000 kv. m. Investicijos į projektą siekia 40 mln. eurų, jo vystytojai jau yra pasirašę sutartį su rangovu ir laukia pavasario statybos darbų startui.
Kitais metais prasidės ir startuolių ekosistemos bazės „TechZity“ statybos. Į projektą ketinama investuoti 15 mln. eurų. „TechZity“ vystytojai planuoja įrengti 930 kv. m. administracinių ir 5 tūkst. kv. metrų gyvenamosios paskirties patalpų. „TechZity“ bus įrengtos bendradarbystės erdvės startuoliams, biurai, loftai trumpalaikei nuomai ir pardavimui, moderni konferencijų salė 1000-iui dalyvių, restoranai, kavinės. Šis projektas taps ne tik verslo centru miesto centre, bet ir padidins Klaipėdos senamiestį apie 2%. Šiuo metu „TechZity“ teritoriją ir Klaipėdos senamiestį skiria siena.
Prekybos miestelio plėtra
Vasaros viduryje Klaipėdoje duris atvėrė pirma uostamiestyje ir antra visoje Lietuvoje Prancūzijos sporto reikmenų tinklo „Decathlon“ parduotuvė.
2800 kv. m. ploto „Decathlon“ parduotuvę savo sklype Klaipėdos Baltijos prospekte pastatė NT plėtros bendrovė „Galio Group“. Šioje teritorijoje ji toliau plėtoja vadinamųjų stock-office komercinių patalpų projektą „Stock-O“ ir šiemet lapkritį užbaigė pirmojo etapo statybas bei pasiūlė rinkai 11 „verslo kotedžų“, kurių bendras plotas sudaro beveik 4000 kv. m. Tarp duris čia atversiančių parduotuvių yra tokie gerai žinomi prekės ženklai kaip „Melga“, „Lemona Electronics“, jau veikia „Bed & Sleep“ prekybos ir ekspozicijų erdvė – dėl pirmojo „Stock-O“ etapo patalpų nuomos sudarytos sutartys su 7 įmonėmis.
„Galio Group“ numato dar du projekto „Stock-O“ statybų etapus – visą kompleksą sudarys virš 30 turtinių vienetų vadinamųjų stock-office patalpų, o bendras „Stock-O“ komplekso plotas sieks apie 9 000 kv. m. Šis projektas, kartu su vasarą duris atvėrusia „Decathlon“ parduotuve, Baltijos prospekte sukurs naują modernų prekybinį miestelį, kur įvairūs verslai galės veikti sinergijoje.
Simonas Švėgžda, „Galio Group“ nuomos projektų vadovas, tikino, kad nuomininkų susidomėjimas „Stock-O“ projektu juntamas nuo pat statybų pradžios. Tiesa, komercinių patalpų nuomos situaciją kiek atvėsino karas Ukrainoje, lėmęs bendrą neužtikrintumo būseną verslo bendruomenėje.
„Mūsų formuojamame prekybos miestelyje vienoje vietoje telkiasi interjero, namų apyvokos ir laisvalaikio prekes siūlančios bendrovės, kurios stipriai jaučia galutinių pirkėjų nuotaikas bei lūkesčius, joms turi įtakos būsto rinkos aktyvumas, tad dalis įmonių pristabdė plėtros planus, kad įvertintų susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto Klaipėdoje yra daug stiprių verslų, žvelgiančių į ilgalaikę perspektyvą ir investuojančių į geresnę patirtį jų klientams“, – kalbėjo S.Švėgžda.
Anot jo, dalis verslų neskuba priimti galutinio sprendimo dėl patalpų nuomos, mėgina laimėti kiek daugiau laiko rinkdamiesi patalpas, kurios bus pastatytos antruoju etapu.
„Nors modernių prekybinių patalpų pasiūla Klaipėdoje itin ribota, rinka čia ne tokia aktyvi kaip, pavyzdžiui, Vilniuje – vietinės įmonės nesiryžta priimti sprendimų, kol objektas dar nepastatytas. Tad NT plėtotojams pradžia yra sudėtingiausias etapas, bet kantrybė ir rizika vėliau atsiperka ir tą jau aiškiai jaučiame“, – teigė S.Švėgžda.
