Gegužės 12-osios vakarą kotedžų gyventojai Trušeliuose vienas per kitą ėmė dalintis informacija pajutę nemalonų vandens kvapą. Viena moteris 15min pasakojo, kad tą vakarą duše maudėsi dukra. Ir net pro uždarytas duris buvo galima užuosti nemalonų fekalijų kvapą. Ir virtuvėje atsukus čiaupą bėgo smirdantis vanduo.
Turi namus, bet negali gyventi
Sujudę žmonės vienas per kitą ėmė tikrinti vandenį.
Į stiklines tekėjo drumzlinas, nemalonų kvapą turintis vanduo. Tą patį vakarą buvo patikrintas gręžinys, kurio vandenį vartoja apie septyniasdešimt šeimų. Įsitikinta, kad vanduo jame užterštas nevalytomis nuotekomis. Buvo iškviesti aplinkosaugininkai, policijos pareigūnai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai užfiksavo įvykį: fekalijų kvapą skleidžiančios nuotekos skandino pievą, buvo užlieti ir sklypai, erdvė prie transformatorinės.
Keliamos įvairiausios versijos, kodėl užterštas gręžinys. Spėliojama, kad galėjo būti užteršti gruntiniai vandenys. Prisiminta, kad kurį laiką buvo išjungta elektra nuotekų siurbliams, todėl ir galėjo kilti nelaimė. Įtarimų kelia ir prie gręžinio pritvirtintas vamzdis. Tačiau kol kas tai tik prielaidos.
Ir anksčiau būta problemų: gyventojams nesubėgdavo vanduo į unitazus, tvenkdavosi kiemai. Tačiau tokios nelaimės, kokia nutiko gegužės vidury – dar nebuvo. „Čia jau tragedija“, – aiškino Trušelių gyventojai.
Dalis gyventojų, turinčių mažus vaikus, išsikraustė pas giminaičius. Kai kurie išsinuomojo būstus. Daliai nuomą kompensuos būstą draudusios bendrovės. Kiti gi vis dar nepalieka savo namų ir vargsta kasdien pirkdami vandenį buteliuose.
Situacija atskleidžia įsisenėjusį konfliktą su kvartalo statytojais bei infrastruktūros valdytojais.
Laboratorijos: vanduo netinkamas
Paimtą vandens mėginį žmonės kitą dieną nuvežė į laboratoriją ir privačia iniciatyva ištyrė vandens kokybę. Atsakymus gavo po kelių parų. Antradienį mėginius paėmė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Laukdami atsakymų iš laboratorijų žmonės pasakojo perkantys vandenį vartojimui. Kiti atviravo: mažamečius iškraustė pas senelius. Atsirado ir tokių, kurie šiam sunkiam etapui išsinuomojo būstus, apsistojo pas gimines.
Pirmieji rezultatai iš privačiai daryto tyrimo šokiravo. Nustatyta, kad vandenyje yra žarnyno lazdelių, žarninių enterokokų, koliforminių bakterijų. Išvadose nurodyta, kad mėginyje nustatytas žarnyno lazdelių skaičius ir žarninių enterokokų skaičius neatitinka Lietuvos higienos normos.
Gyventojai atviravo, kad tokie duomenys nestebino.
Iš VMVT gauti duomenys pernelyg nesiskyrė. Vandenyje rasta žarninių lazdelių. Patariama jo nevartoti, nes galima susirgti žarnyno infekcijomis.
„Tai yra baisu – turime namus, bet negalime nei praustis, nei valgyti elementariai gaminti“, – teigė čia gyvenantis Aurimas.
Reikia išvalyti visą sistemą, tačiau kol kas nė viena bendrovė nesutiko to padaryti.
Ironiška, tačiau teisme nuotekų sistemą valdančios bendrovės teisininkas tiesiai sakė, kad apie avariją Trušeliuose buvo informuoti, o veiksmų nesiėmė, nes „nuotekos nėra įmonės, gyventojai su jais sutarčių dėl nuotekų tvarkymo nėra sudarę“.
Kodėl taip atsitiko?
Prieš aštuonerius metus į Trušelius atsikraustę žmonės teigė tikėję, kad viskas su jų turtu yra gerai. Visiškas būstų baigtumas buvo įregistruotas Registrų centre. Gyventojams buvo „staigmena“, kai iš aplinkosaugininkų sužinojo, kad čia nėra valymo įrenginių arba jie neveikiantys. Pastatytos tik nuotekų kaupyklos, nors detaliajame plane buvo numatyti vietiniai valymo įrenginiai.
Netrukus gyventojai sužinojo, kad kvartalą vystęs statytojas turi skolų ir varžytinėse atsirado dalis infrastruktūrinių įrenginių – nuotekų kaupyklos ir gręžinys. Varžytinėms neįvykus, statytojas pasiūlė savo pirkėją – transporto paslaugomis užsiimančią bendrovę „Transbega“.
2022-ųjų spalį buvo užaklintas nuotekų vamzdis į kaupyklas. Nuotekos ėmė veržtis iš klozetų ir kriauklių. Visa tai protokoluota pareigūnų. Gyventojai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Prašymas buvo tenkintas.
Bendrijos pirmininkė Inesa Budginė teigė, kad buvo bandyta kalbėtis su naujaisiais infrastruktūros valdytojais. Tačiau bergždžiai. Netrukus gyventojams buvo pateikta 80 eurų per mėnesį sąskaita vien už vamzdžių nuomą. Kiek kainuotų kitos paslaugos -nekomentavo. Paprašę pagrįsti tokią sąskaitą atsakymo nesulaukė. „Tai turto prievartavimas, tik šiuolaikiniais metodais“, – kalbėjo jie.
Gyventojai teigė, kad bendrovė į jų laiškus, skambučius nereaguoja. Jokios institucijos nepadeda.
Susivieniję gyventojai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo siekia kvartalo statytojus įpareigoti pastatyti detaliajame plane numatytus biologinius buitinių nuotekų valymo įrenginius.
Apskritai, žinia, kad kvartale nėra nuotekų valymo įrenginių, buvo nemaloni staigmena gyventojams. Šie tikėjo, kad būstą įsigyja su visa infrastruktūra.
Maža to, šiame kvartale toliau statomi namai, kurie prijungiami prie tos pačios nuotekų surinkimo sistemos.
Siurbliams išjungė elektrą
Pirmadienį Klaipėdos apylinkės teisme buvo priimta gyventojams palanki nutartis: nuotekų surinkimo įrenginius valdanti bendrovė įpareigota kasdien mokėti 300 eurų namų bendrijai už tai, kad pažeidė laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas buvo uždraudęs atlikti bet kokius veiksmus su įrenginiais.
„Nustatyta, kad ieškovai tinkamai naudotis tinklais negali, atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad tinklai funkcionuotų tinkamai ir ieškovai galėtų naudotis pagal funkcinę paskirtį gręžiniu bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais“, – konstatuota teismo.
Tačiau teisme paaiškėjo, kad žiemą buvo atjungta elektra siurbliams „dėl galimos taršos aplinkai ir siurblinės dėvėjimosi“.
Gyventojų ieškinys, kad bendrovė nesilaiko teismo įpareigojimų, buvo tenkintas, paskirta solidi bauda. Tiesa, nutartis dar gali būti skundžiama.
„Tapome įkaitais: jie nieko nedaro ir mes negalime nieko daryt“, – kalba gyventojai.
Rekvizitai.lt nurodoma, kad bendrovėje „Transbega“ dirba 6 žmonės. Praėjusiais metais 46,2 tūkst. eurų grynąjį pelną skaičiavusi bendrovė dabar turi 3 tūkst. eurų skolą „Sodrai“. Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovė skolinga (gegužės 17-osios duomenimis) 44,2 tūkst. eurų.
„Nori visko už ačiū“
Bendrovei „Transbega“ teismuose atstovaujantis Aleksėjus Sedunovas iš pradžių nebuvo linkęs komentuoti bylos. Anot jo, patys gyventojai kreipėsi į teismą, o dabar procesas vilkinamas jau dvejus metus. „Mes žinome, kokia yra situacija. Kada sprendimas? Gal šiais metais, gal kitais...“, – nutęsė teisininkas.
Jis pabrėžė, kad teismas yra pritaikęs laikinas apsaugos priemones ir būtent teismas įpareigoja jo atstovaujamą kompaniją nesiartinti prie infrastruktūrinių įrenginių.
„Jie turėjo pirmumo teisę įsigyti infrastruktūrą. Tačiau jie ja nepasinaudoja. Nesutinka mokėti už paslaugas, skundėsi teismui. Nori visko už ačiū“, – kalbėjo teisininkas.
Pasiūlė išeitį – naują gręžinį
Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys teigė, kad trečiadienį nuvykus į vietą buvo paimti du vandens mėginiai iš dviejų atskirų namų vandens čiaupų. Uodžiant vandenį, buvo jaučiamas lengvas susistovėjusio vandens, bet ne buitinių nuotekų kvapas. Apžiūrėta ir pati vandenvietė.
Kaip teigė specialistas, vandens gręžinio sklypas yra neaptvertas, nenušienautas, galimai vandens gręžinys būna apsemiamas lietaus vandeniu.
„Dėl to galbūt ir galėjo nežymiai pablogėti vandens skonis ir kvapas. Šiuo metu dar atliekami paimtų mėginių tyrimai ir kai tik bus gauti atsakymai, su jais bus supažindinti ir gyventojai. Bendraujant su pirmininke, buvo pasiūlytos alternatyvos problemai spręsti. Esant tokiai situacijai, kada tarpusavyje nesutaria ir nesusitaria bendrija ir gręžinio savininkai, bendrija kitame sklype galėtų įsirengti naujus vandentvarkos įrenginius ir prie jų prijungti viso kvartalo gyventojus. Tam reikalingas detaliojo plano koregavimas bei techninės dokumentacijos patikslinimas“, – teigė F.Žemgulys.
Gyventojams jis patarė maisto ruošimui naudoti ir gerti parduotuvėje pirktą vandenį.
I.Budginės skaičiavimais, nauja nuotekų surinkimo sistema su biologiniais valymo įrenginiais atsieitų apie 100 tūkst. eurų.
Gyventojai jau kreipėsi į įvairias institucijas, net Seimo narius. Kol kas jokios išeities neranda. Anot jų, valstybės institucijos neužtikrina kontrolės statybų sektoriuje. Vien aplinkosaugininkai į kvartalą buvo kviesti keliolika kartų.
Tačiau gyventojai stebisi – atvyksta vis kitas aplinkosaugininkas, situaciją analizuoja iš naujo, esą buvę pametę ir dokumentus.
Kitą savaitę dėl šio kvartalo problemų rengiamas pasitarimas ir Klaipėdos rajono savivaldybėje.