Viena iš priežasčių, kodėl reikia atnaujinti senus daugiabučius – dideli pastato šiluminės energijos praradimai. Daugiausiai šilumos energijos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.).
Daugiausiai šilumos energijos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas.
Šilumos energiją galima išlaikyti apšiltinus pastato sienas, stogą, pakeitus langus – taip sumažinamas pralaidumas iš vidaus į išorę.
Atsparesnis aplinkai fasadas ir pakilusi statinio vertė
Pažeistas daugiabučio fasadas taip pat yra viena iš priežasčių ryžtis namo modernizacijai. Problema, kurią turi didžioji dauguma senų daugiabučių – sienų erozija. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui – lietui, sniegui ar saulės spinduliams.
Apšiltinant sienas ir keičiant langus ne tik padidėja atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams, bet ir neatpažįstamai pasikeičia pastato išorė.
Kone visi iki 1993 m. iškilę daugiabučiai yra „nušiurę“: jų sienos yra aptrupėjusios ir suskilinėjusios, o niūros spalvos gadina nuotaiką ne tik namo gyventojams, bet ir praeiviams ar miesto svečiams.
Renovacijos metu apšiltinus sienas ir pakeitus langus namas tampa vizualiai patrauklesnis, tad pakyla statinio vertė – tokiame pastate išnuomoti arba parduoti butą yra lengviau, kadangi žmonės atsižvelgia į pastato estetiką.
Senų langų keitimas ir balkonų įstiklinimas
Seni langai daugiabučiuose yra nesandarūs – jie išleidžia šilumą į lauką ir praleidžia šaltus oro gūsius į vidų. Renovacijos metu seni langai pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus, taip šiluma lieka bute ir gyventojai gali džiaugtis komfortiška temperatūra.
Ekspertai taip pat rekomenduoja įsirengti langus su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema, tokiu būdu bute bus daugiau gryno oro.
Keičiant senus langus svarbu nepamiršti ir balkonų bei lodžijų. Juos įstiklinus dar labiau sumažinamas šaltų oro gūsių patekimas į butą ir pagerinama garso izoliacija.
Sienų, stogo ir pamatų apšiltinimas
Atnaujinant daugiabutį, viena iš esminių priemonių yra lauko sienų apšiltinimas. Taisyklingai atlikus darbus, šilumos pralaidumas sumažėja – lauko sienų varža padidėja apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra gali pakilti net 3–5 laipsniais.
Taisyklingai atlikus darbus, šilumos pralaidumas sumažėja.
Sienos yra apšiltinamos iš lauko pusės, ant jų dedant šilumai mažai laidžias medžiagas – mineralinę vatą arba putų polistirolą. Tuomet jos yra užtinkuojamos arba uždengiamos specialios dangos lakštais, taip užtikrinant pastato sandarumą.
Apšiltintas stogas ir pastato pamatai tai pat turi įtakos daugiabučio sandarumui. Tinkamai sutvarkytas stogas padeda užtikrinti normalią temperatūrą, o ypač butuose, kurie yra viršutiniuose aukštuose – juose vasarą būna karšta, o žiemą ypatingai šalta. Stogo apšiltinimas padeda išspręsti šias problemas.
Apšiltinus pamatus ir rūsio perdangą, ne tik didėja pastato šiluminė varža, bet ir išvengiama kartu su atmosferos bei grunto drėgme vidun besiskverbiančio šalčio, taip pat mažėja šansai, kad rūsyje susidarys pelėsis.
Atnaujinus daugiabutį svarbu tinkamas vėdinimas
Senuose butuose pro langus švilpia vėjai, o nesandarios sienos praleidžia šaltus oro gūsius į vidų. Renovavus daugiabutį, grynas oras į vidų maksimaliai nebepatenka, sumažėja jo kiekis kambariuose, tad svarbu pagalvoti apie tinkamą vėdinimo sistemą.
Ekspertai rekomenduoja imtis dviejų priemonių užtikrinti švarų ir gryną orą kambariuose – atnaujinti seną vėdinimo sistemą ir įsidiegti rekuperacinę sistemą.
Modernizuojant seną vėdinimo sistemą, išvalomi seni ortakiai ir ventiliacijos šachtos, jos dezinfekuojamos, pakeičiamos grotelės. Tai – pirmasis žingsnis didesnio šviežio oro kiekio namuose link.
Antrasis žingsnis turėtų būti rekuperacinės sistemos įrengimas visame name arba individualūs rekuperatoriai butuose. Jie padeda kvėpuoti iš lauko gaunamu oru, kuris papildomai išvalomas per filtrus.
Norėdami sužinoti apie pastato šildymo sistemos atnaujinimą, skaitykite sekantį turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnį.
