Mokestis bus taikomas visoje šalyje
Naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, pagal kurį savivaldybės ir turi patvirtinti naujus infrastruktūros mokesčius, yra gana šviežias, painus, sudėtingas ir keliantis net nusivylimą.
Įstatymo esmė tokia, kad visi, naujai statantys pastatus, turės kartu su statybos leidimu sumokėti į savivaldybės biudžetą solidžią sumą pinigų.
Kokia ta suma – priklausys nuo statinio rūšies, vietos, kurioje statinys bus, ir jo užimamo ploto.
Įstatymas liečia ir pastatų rekonstrukcijas. O kalba eina apie dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų, kuriuos statantiems pastatus ar juos rekonstruojantiems, teks atseikėti mokesčių pavidalu.
Pakeitė planą
Šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su savivaldybių parengtu ir patvirtintu bendruoju planu, kuriame yra numatytos prioritetinės miesto ir kaimo teritorijos bei funkcinės zonos.
Pagal jas ir yra paskirstytas ir nustatytas infrastruktūros plėtros mokestis.
Pirmiausia yra skiriamos urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos.
Urbanizuojamose teritorijose išskiriamos centro, gyvenamoji, specializuotų kompleksų, paslaugų, pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros, vandenviečių, bendro naudojimo erdvių zonos.
Neurbanizuojamose teritorijose skiriamos miškų, žemės ūkio ir vandenų zonos.
Svarbiausios yra prioritetinės plėtros teritorijos, mat jos yra numatytos kaip tos, kurios plėstis ir vystytis turi sparčiausiai.
Tiesa, po pastarojo plano pakeitimo prioritetinės teritorijos liko mažesnės, nei buvo prieš tai – vadinasi, geografiškai gerokai mažesnis plotas bus laikomas patraukliu investicijoms.
Pakoregavus sprendinius prioritetinės plėtros teritorijos nustatytos nedidelės apimties ir daugiausia miestų, miestelių ir kaimų centrinės dalys, kuriose savivaldybė įsipareigoja plėtoti inžinerinę infrastruktūrą. Plėtotinos gamybinės ir pramoninės teritorijos liko neprioritetinės plėtros teritorijose.
Patvirtino įmokas
Kėdainių krašto politikai taip pat pritarė ir planui, kaip bus apskaičiuojami surinktini mokesčiai.
Infrastruktūros plėtros įmoka bus mokama norint gauti statybą leidžiantį dokumentą už naujai statomą arba rekonstruojamą pastatą.
Mokestis priklausys ir nuo vietos, kur bus statomas (rekonstruojamas), ir nuo pastato tipo.
Už prioritetinėje teritorijoje Kėdainių mieste statomo pastato kvadratinį metrą bus taikomas 10 eurų mokestis, statinio Kėdainių rajono prioritetinėse zonose kvadrato kaina bus perpus mažesnė.
Kitose funkcinėse zonose kainos atitinkamai sieks 3, 5, 10 ir 20 eurų už kvadratinį metrą.
Ši kaina bus koreguojama pagal tai, kokio tipo pastatas bus statomas ar rekonstruojamas. Pastato tipas gali lemti kainos sumažėjimą, padidėjimą, arba kaina nepakis.
Tarkime, jei norėsite statyti gyvenamąjį pastatą, tarifas jums nesikeis. Jei norėsite statyti kaimo turizmo ar kitoms paslaugoms teikti skirtą statinį, tarifas bus padvigubintas.
Maitinimo paslaugoms teikti skirtiems statiniams tarifas bus mažinamas pusiau, vos ketvirtis tarifo bus taikoma statant fermų paskirties pastatus.
Didžiausias mokesčio tarifas – 20 Eur/kv. m – bus taikomas atokiausiose teritorijose, nutolusiose nuo miestų ir miestelių centrų.
Kurtis arčiau centro
Vyriausiasis Kėdainių miesto architektas Rytis Vieštautas neslepia, kad valdžia tiesiog nėra suinteresuota, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.
„Tarkime, paveldėjus žemę kažkur, kur nėra gyvenvietės, kuri nėra urbanizuota, pagal dabartinius įstatymus ir namo statytis negalite, nes namai turi būti statomi urbanizuotose teritorijose.
Įstatymo esmė yra neskatinti statybų tose teritorijose, kurios nėra urbanizuotos. Nėra žmonių skaičiaus augimo, todėl yra neracionalu plėstis tolyn neišnaudojus arti centro esančios infrastruktūros.
Galima tokioje vietoje turint sklypą tapti ūkininku ir įsirenginėti ūkininko sodybą.
Tad taip, tokiose teritorijose norint kurtis bus taikomas didžiausias mokestis.
Kita vertus, pirmasis žmogus, įžengęs į tokią teritoriją, turės investuoti į infrastruktūros objektus, o jo investicijas įvertinus, infrastruktūros mokestis bus sumažintas“, – aiškino R.Vieštautas.
Surinks, bet nuveikti nebus ką
Planuojama, kad už infrastruktūros įmokas pagal preliminarius paskaičiavimus per metus bus surinkta ketvirtis milijono eurų.
Surinktos lėšos bus naudojamos infrastruktūros gerinimui ir kompensacijoms už įrengtą inžinerinę infrastruktūrą.
Vis dėlto ne visos naujienos geros – panašu, kad mokestis, nors ir kirs gyventojams ir verslui per kišenes, savivaldybei finansinio aruodo neatvers.
„Norint, kad surinktas mokestis padengtų infrastruktūros rengimo išlaidas, jis turėtų siekti mažiausiai 100 eurų už kvadratinį metrą.
Bet mes suprantame, kad tai liečia gyventojus, verslininkus, todėl pasirinkome švelnų būdą, kai tarifai nėra dideli, ir Kėdainiai liktų konkurencingi lyginant su kitais gretimais rajonais“, – anksčiau sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas ir pridūrė, kad už tokius pinigus savivaldybė galėtų parengti tik kelis projektus, bet realūs darbai už tiek pinigų negalėtų būti vykdomi.
Patvirtino išimtis
Kiekviena savivaldybė turi teisę pasitvirtinti aprašą, pagal kurį gali tam tikrus subjektus atleisti nuo mokesčio arba jį sumažinti, ar leisti išsimokėti mokestį dalimis.
Atvejai, kada asmenys bus atleidžiami nuo mokesčio, daugiausia apibrėžia statinius, reikalingus arba perduodamus savivaldybės funkcijoms atlikti, taip pat kai investuojama į kultūros paveldo objektą, kai statomas nesudėtingas statinys ir kt.
Taip pat politikai komitetuose ir tarybos posėdyje diskutavo dėl nuolaidų verslui, ūkininkams ir pavieniams gyventojams, tačiau konkrečiai dėl jų dar neapsispręsta – apie tai bus kalbama kitame tarybos posėdyje.
Komentuodama šią situaciją valdančiųjų frakcijos vadovė Nijolė Naujokienė sakė: „Šis naujas mokestis, kurį įveda centrinė valdžia, iš tiesų yra orientuotas į didmiesčius, o mes, regionai, kaip visuomet, turime prisitaikyti prie to. Ir tai niekaip nepadeda kaimiškųjų regionų plėtrai, o atvirkščiai – siaurina galimybes apkraudama naujais mokesčiais.
Ne vieną kartą šitą klausimą svarstėme frakcijų vadovų lygmenyje ir matėme jo problemiškumą. Šiandien, mano nuomone, tiek ūkininkai, tiek asocijuotos verslo struktūros rūpinasi, kad jų nariams mokesčiai būtų palankesni, tačiau kada pradėsime galvoti apie eilinius žmones, kurie statosi ar rekonstruoja namukus iš paskutinių savo lėšų ir net pasiėmę banko paskolas, už kurias palūkanos, kaip žinome, auga. O dabar jie bus priversti dar ir mokėti naujus mokesčius savivaldybei.“