Jo A formos medinė konstrukcija primena vadinamuosius „Brda“ namus – surenkamuosius medinius namukus, kurie komunizmo laikais Lenkijoje tapo įprasta valstybės finansuojamų rekreacinių zonų tipologija ir buvo ekonomiškas poilsio vietų sprendimas.
Projekte nagrinėjama priešinga architekto Remo Kolhaso teiginių apie dideles konstrukcijas pusė, pagal kurią erdvinė atskirtis didėja tiek, kad interjeras ir eksterjeras tampa dviem skirtingais architektūriniais vienetais. „House Wolin“ tyrinėja priešingą erdvinį reiškinį. Dėl nedidelio mastelio specifinės jo ribų, pereinančių tarp interjero ir eksterjero, charakteristikos tampa projektą apibrėžiančia erdvine kokybe.
Šį namą sudaro trys lygiai, kurių kiekvienas turi savitų savybių.
Pirmame aukšte – natūrali aplinka, o dvi plačios terasos praplečia gyvenamąją erdvę ir sukuria sklandų perėjimą tarp interjero ir eksterjero. Pirmojo aukšto vonios kambaryje pro nedidelį langą patenka natūrali šviesa – sukuriama itin privati erdvė.
Miegamoji zona įrengta viršutiniame aukšte, kur pro didelį langą galima stebėti dangų.
Namo medžiagų paletėje vyrauja pušies mediena. Tiek fasado, tiek vidaus sienų apdailai naudojamos pušies faneros plokštės, ta pati medžiaga panaudota ir vidaus baldams bei spintelėms. Grindys – iš pušies lentjuosčių.
Spalva „House Wolin“ atlieka svarbų vaidmenį ir kiekvienam namo aukštui suteikia savitą atmosferą. Medinės lentjuostės ir terasos pirmame aukšte papuoštos meliono geltonumo spalva. Vonios kambaryje vyrauja raudonos žemės spalva. Miegamajame esančios faneros plokštės ir viršutinio aukšto balkono grindys nudažytos raminančiu mėlynu atspalviu.
