Apklausų metu surinkta ir apibendrinta informacija pridėta prie tarptautinio architektūrinio-urbanistinio konkurso sąlygų architektams.
„Siekiame, kad kvartalas būtų darnus ir atlieptų kuo daugiau tiek miestiečių, tiek tarnautojų lūkesčių. Iš apklausų matome, kad didžiąja dalimi šie lūkesčiai persidengia ir puikiai dera tarpusavyje“, – teigia Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Tikisi gyvybės, kultūros ir žalumos
24 proc. Turto banko apklausoje dalyvavusių vilniečių nurodė, kad A.Goštauto gatvės kvartale lankosi dažnai – kartą per savaitę. Likusioji dalis arba čia neužsuka, arba užsuka labai retai. Daugiausia vilniečių, apie 80 proc.. kvartale pageidautų maitinimo paslaugų, kultūros erdvių ir laisvalaikio praleidimo vietų. Taip pat apie 60 proc. atsakiusiųjų kaip svarbią nurodė ir galimybę, jog kvartale atsirastų neformaliojo ugdymo veiklų. Labiausiai miestiečiai sutaria dviem klausimais – beveik visi atsakiusieji (90 proc.) nurodo, jog itin svarbu, kad kvartalas būtų žalias, o viešosios erdvės patogios visiems.
„Gamtos jau sukurtą žalią peizažą siekiama maksimaliai išsaugoti. Tokia užduotis formuluojama ir tarptautiniame architektūriniame-urbanistiniame konkurse“, – sako M.Sinkevičius.
Vilniečiai ne tik aktyviai atsakė į iš anksto suformuluotus klausimus, tačiau pateikė daugiau nei 200 atskirų komentarų, pasiūlymų ir kritikos projektui. Atsakymuose dominuoja noras „atsisakyti sovietinės dvasios“, „atverti kvartalą“, „užtikrinti patogų priėjimą prie upės“. Taip pat labai daug klausimų ir pasiūlymu siejama su patogiu infrastruktūros pritaikymu – mašinų eismo reguliavimu, kvartalo pasiekiamumu pėsčiomis ir dviračiu.
Jau dabar dirba hibridiniu būdu
Turto bankas taip pat atliko 10-ies ministerijų darbuotojų apklausą. Iš jos paaiškėjo, jog jau dabar 65 proc. ministerijų darbuotojų (į klausimus atsakė 600 tarnautojų maždaug iš 2000) naudojasi hibridinio darbo modeliu, t.y. dalį laiko dirba ministerijose, dalį iš namų ar kitos vietos.
„Šie duomenys patvirtina bendrą tendenciją – per pandemiją išmoktos pamokos, įsitvirtinęs hibridinis darbo modelis išlieka ir iššūkiams pasibaigus. Atsižvelgiant į tai, ministerijų miestelyje projektuojama iki 80 proc. stacionarių darbo vietų. Tai nereiškia, kad vienu sykiu susirinkę visi tarnautojai biure netilpų, tiesiog jiems tektų rinktis alternatyvias darbo vietas – tylos kambarius, individualias darbo vietas bendrose erdvėse ir panašiai“, – sako M.Sinkevičius.
Tarnautojai, taip pat kaip ir miestiečiai, pageidautų, jog ministerijų miestelyje būtų kavinių, kitų paslaugų. 45 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šalia darbo vietos pageidautų sveikatingumo/poilsio erdvių.
50 proc. tarnautojų nurodė į darbą vykstantys automobiliu, dar ketvirtadalis atvyksta viešuoju transportu.
„Platesnis poreikių supratimas mums leidžia aiškiau formuluoti užduotis architektams ir projektuotojams. Ypač su ministerijų tarnautojais toliau ketiname glaudžiai bendradarbiauti – jau organizuotos apklausos, kūrybinės dirbtuvės. Artėjant konkretiems projektavimo darbams šias diskusijas dar labiau gilinsime“, – aiškina M.Sinkevičius.
Projekto pabaiga 2028 m.
Visą ministerijų kvartalą išvysti ketinama 2028 m. Čia įskurtų 9-10 ministerijų ir kitos biudžetinės įstaigos.
Projektas suskirstytas etapais, siekiant užtikrinti projekto finansinį gyvybingumą. Pirmuoju etapu į pastatą Goštauto g. 11 ketinama įkelti 3 ministerijas – žemės ūkio, susisiekimo ir sveikatos apsaugos.
Pardavus šių ministerijų Vilniaus centre šiuo metu užimamas patalpas, ketinama gauti apie 40 mln. eurų iš kurių būtų finansuojamas pirmojo pastato remontas, užtikrinamas antrojo projekto etapo finansavimas. Pirmąjį pastatą ketinama baigti tvarkyti 2025 m. Pagal projektinius pasiūlymus, pirmajame ministerijų pastate planuojamas visuomenei atviras pirmasis aukštas, pastato šone bus sukurtas realaus dydžio anksčiau čia stovėjusios totorių mečetės įspaudas.
Paraleliai pirmojo etapo darbams jau paskelbtas tarptautinis architektūrinis-urbanistinis konkursas. Nugalėjęs pasiūlymas apspręs, kaip atrodys visas ministerijų miestelis, prie laimėtojo vizijos turės būti priderinti visi miestelio sprendiniai.
„Siekiame, kad ministerijų miestelyje dirbtų kelios architektų komandas, kurių tarpusavio darną užtikrintų architektūrinio konkurso nugalėtojas“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Viso projekto preliminari vertė 170 mln. eurų. Projektas finansuojamas parduodant neefektyvų valstybės turtą.
