Galima manyti, jog viengungiams tokio dydžio būstas atliepia visus poreikius, tačiau šeimai su vaikais tokie namai gali pasirodyti ankštoki. Visgi, architektės Alinos Urbutytės teigimu, svarbiausia namuose yra ne kvadratinių metrų skaičius, o tai, kaip funkciškai išplanuotos erdvės, kur ir kaip suprojektuoti baldai, kokia langų kryptis bei koks interjero stilius.
Svarbiausia funkcionalus planavimas
„Gyvenimas 50 kv. metrų bute trijų ar keturių asmenų šeimai gali būti misija neįmanoma arba priešingai – toks būstas gali tapti patogiais, šviesiais ir jaukiais namais. Viskas priklauso nuo funkcionalaus planavimo“, – sako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ architektė A.Urbutytė.
Pasak jos, pirmiausia daug kas priklauso nuo buto plano, tai yra koks jo inžinerinis išplanavimas ir kokios statybinės konstrukcijos, kurios sienos nėra atraminės ir gali būti keičiamos, o kurios ne, taip pat nuo langų krypties ir nuo to, kiek į butą patenka šviesos. Vėliau seka protingas korpusinių baldų planavimas, pavyzdžiui, drabužines ir kitas uždaras spinteles „paslepiant“ nišose, galiausiai logiškas likusių baldų ir kitų daiktų išdėstymas bei bendras interjero fonas.
Planuojančius įsigyti būstą, architektė A.Urbutytė ragina rinktis profesionalų suprojektuotas erdves ir taip sutaupyti laiko bei pinigų.
„Šiandien vystytojai funkciniam planavimui skiria ypatingą dėmesį ir gali pasiūlyti funkcionaliai išplanuotą būstą su pilna apdaila ir net baldais – tokį, kuriame galima gyventi iškart“, – sako A.Urbutytė ir priduria, jog pasirinkus senos statybos butą, gali tekti pavargti perplanuojant jį pagal save, o kartais to padaryti išvis neįmanoma, nes negalima keisti konstrukciją laikančių sienų.
Renkantis naują būstą, architektė taip pat pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip jame suskirstytos funkcines zonos, mat šiais laikais projektuojant daugiabučius visos erdvės suplanuojamos taip, kad laisvą plotą būtų galima maksimaliai išnaudoti patogiam gyvenimui – numatomi aiškūs judėjimo srautai, o baldai ir interjero detalės turi aiškias savo vietas.
Sektinas skandinaviškas interjeras
Einant į interjero detales, nemažiau svarbu, pasak specialistės, dėmesio skirti apšvietimui ir veidrodžiams, nes šviesa ir atspindžiai padeda sukurti didesnės erdvės iliuziją.
„Pavyzdžiui, veidrodžiai nedideliame interjere, ypač tokie, kuriuose galima matyti atspindžius visu ūgiu, vizualiai didina erdvę, o skirtingi apšvietimo scenarijai, tokie kaip bendrasis, foninis ir funkcinis, padeda sukurti skirtingas emocijas, prisitaikant prie veiklos namuose – gaminant maistą, ilsintis ar pramogaujant“, – aiškina architektė A.Urbutytė.
Kitas aspektas, kuris svarbus nedideliame būste, yra smulkių daiktų saugojimo vietos. Tam specialistė pataria rinktis uždaras erdves, pavyzdžiui, spinteles, nes jos padeda sukurti lengvesnės aplinkos įspūdį, namai atrodo tvarkingiau, kai nėra atvirai matomų daiktų.
Sienų ir baldų spalvos yra dar vienas optiškai išplėsti erdvę padedantis elementas. Šviesios spalvos erdvę optiškai didina, o tamsios mažina, todėl rekomenduojama rinktis spalvas artimesnes skandinaviškam interjerui, kur vyrauja šviesūs tonai: švelniai pilka, balta, kreminė.
Švedų kapitalo bendrovės „Bonava Lietuva“ architektės A.Urbutytės teigimu, šiandien renkantis būstą galima sekti švedų pavyzdžiu, kurių namų planavimas ir interjeras žinomas ir populiarus visame pasaulyje. „Tai stilius, kuriame susipina paprastumas, grožis ir jaukumas. Ne paslaptis, dėl savo paprastumo, tačiau tuo pačiu ir elegancijos, skandinaviškas interjeras yra ir vienas labiausiai prieinamų finansiškai“, – sako A.Urbutytė.
