Projektą įgyvendinantis Turto bankas aiškinosi, ką savo biuruose labiausiai vertina bei ko pasigenda dirbantieji viešajame ir privačiame sektoriuose, kad naujos darbo vietos valstybei leistų ne tik taupyti turto išlaikymo sąnaudas, bet ir suteiktų konkurencinio pranašumo kaip darbdaviui, prisidėtų prie valstybės tarnautojų motyvacijos.
Ministerijos, kurios įsikurs naujajame komplekse, šiuo metu užima 90 tūkst. kv. m administracinių patalpų ploto – tai pastatai statyti prieš pusę amžiaus, tad yra energiškai neefektyvūs ir sunkiai pritaikomi pagal šiuolaikiškus darbo vietų standartus.
Paskaičiuota, jog dabar minėtuose pastatuose vidutiniškai vienam darbuotojui yra skiriama kiek daugiau nei 20 kv. m ploto, vyrauja kabinetinis patalpų planavimas su daug neefektyvių erdvių kaip ilgi koridoriai, nefunkcionalūs holai bei laiptinės.
Naujasis kompleksas bus plėtojamas kaip modernūs biurai, įvertinti aukščiausiais tvarumo sertifikatais už darną su aplinka bei darbuotojams užtikrinamą gerovę. Žvelgiant į darbo vietas, vieno žmogaus darbo vietai čia numatyta apie 13 kv. m ploto, kuris planuojamas atsižvelgiant ir į hibridinio darbo modelio taikymą.
„A. Goštauto kvartalo konversija palies tikrai daug darbo vietų, o permainas dažnai lydi ir baimės, nepagrįsti mitai, kurių vienas – jog darbuotojui skiriamas mažesnis plotas pablogins darbo vietos kokybę.
Moderniame komplekse bus užtikrintas nepalyginamai geresnis komforto lygis.
Tai netiesa, nes moderniame komplekse bus užtikrintas nepalyginamai geresnis komforto lygis, atitinkantis aukščiausius darbo vietos standartus. Mūsų atlikta gyventojų apklausa trijuose didmiesčiuose parodė, kad dirbantieji biudžetinėse įstaigose labiausiai ir pasigenda šiuolaikinių modernių biurų atributų“, – kalba Ernestas Česokas, laikinasis Turto banko vadovas.
Darbo aplinka – vienas labiausiai vertinamų dalykų
Turto banko užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, maždaug trečdalis dirbančiųjų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biuruose – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, labiausiai vertina estetišką darbo vietos aplinką bei patogius darbo baldus – dalykus, betarpiškai lemiančius žmonių fizinį komfortą bei sveikatą ir psichologinę, emocinę būseną darbe.
Beveik ketvirtadalis tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojų svarbiu darbo vietos trūkumu laiko pastato nusidėvėjimą, tad vienu didžiausių privalumų įvardijamas biuras naujame arba atnaujintame pastate.
„Valstybės nekilnojamojo turto (NT) portfelyje didžioji dalis administracinių pastatų yra senos statybos – nuosekliai juos modernizuojame, siekdami mažinti išlaikymo išlaidas ir sukurti patrauklesnę darbo aplinką. Kokią didžiulę įtaką darbuotojų motyvacijai ir savivertei turi šiuolaikiška darbo aplinka, įsitikinome Vilniuje atidarę naują policijos administracijos pastatą – šiuo metu jis yra moderniausias mūsų valdomame valstybės NT portfelyje. A. Goštauto kvartalas kokybės kartelę kilstels dar aukščiau ir reikšmingai prisidės prie keleto tūkstančių valstybės darbuotojų motyvacijos“, – pasakoja E. Česokas.
Kabinetas svarbu, bet daugiau pasigenda socializacijos erdvių
Anot E. Česoko, gaji nuomonė, jog viešojo sektoriaus darbuotojai baiminasi permainų nes nenori prarasti privačių kabinetų, kuriuos šiuo metu turi dėl senų pastatų planavimo specifikos.
„Buvo įdomu, ar apklausa tai patvirtins ir ji parodė, kad privatus kabinetas vis dėlto yra svarbus aspektas, tačiau ne vien biudžetinių įstaigų darbuotojoms“, – apklausos rezultatus komentuoja E. Česokas.
Trečdalis dirbančiųjų biudžetinėse įstaigose ir 28 proc. privataus sektoriaus darbuotojų kaip vieną iš labiausiai vertinamų sąlygų nurodė privataus kabineto turėjimą. Iš apklausos duomenų galima spręsti, kad privataus kabineto norėtų, bet jo neturi ir tai laiko trūkumu ketvirtadalis dirbančiųjų biudžetinėse įstaigose ir 22 proc. privataus sektoriaus darbuotojų.
Nuosavas kabinetas nebėra statuso išraiška, jo reikšmė tapo labiau funkcinė.
„Manau, tai labiau susiję su apskritai besikeičiančia darbo kultūra, orientuota į komandinį darbą, bendradarbiavimą, dalinimąsi. Nuosavas kabinetas nebėra statuso išraiška, jo reikšmė tapo labiau funkcinė. Vieniems darbuotojams gal sunku prie to prisitaikyti, kitų darbo pobūdis iš tiesų reikalauja privačios erdvės“, – svarsto E. Česokas.
Visgi, jis atkreipia dėmesį, jog didesnė dalis viešojo sektoriaus darbuotojų savo dabartiniuose biuruose pasigenda ne kabineto, bet socializacijos erdvių.
„Apklausa atskleidė, kad viešojo sektoriaus biuruose dirbantys žmonės labiausiai pasigenda poilsio bei socializacijos zonų darbuotojams – biuro trūkumu tai įvardijo 32 proc. respondentų dirbančių biudžetinėse įstaigose ir 21 proc. dirbančiųjų privačiame sektoriuje. Tai rodo, jog senos statybos administracinės patalpos trukdo adaptuoti šių dienų darbo kultūros atributus viešajame sektoriuje, nors labai reikšminga darbuotojų dalis to ir norėtų“, – teigia E. Česokas.
Penktadalis respondentų, dirbančių viešoji sektoriaus biuruose pasigenda patogios virtuvės, kur galėtų pietauti, tokia pat dalis norėtų, jog biure būtų dušai ir persirengimo kambariai – moderniuose biuruose tai jau seniai nebėra naujovė.
Senos statybos administracinės patalpos trukdo adaptuoti šių dienų darbo kultūros atributus viešajame sektoriuje.
„Noriu pabrėžti, kad valstybės institucijų kompleksas A. Goštauto kvartale bus plėtojamas siekiant aukščiausio įvertinimo tarptautinio tvarių pastatų vertinimo sistemoje BREEAM, o tai reiškia didžiulį dėmesį pastatuose dirbsiančių žmonių gerovei – šiame komplekse bus sukurtos fizinės darbo vietos, kokiomis šiuo metu rinkoje konkuruoja TOP darbdaviai“, – teigia E. Česokas.