15min ne kartą rašė apie tokius atvejus. Vienas iš naujausių atvejų – Juodkrantėje, kur šalia jūros parduodami butai, kurių vietoje turėtų būti kavinė. „Viešbutis“ su butais praėjusiais metais iškilo ir sostinės Baltupių rajone.
Tikimasi, kad tokiems atvejams kelią užkirs pakeistas Statybos įstatymas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, įstatymo pakeitimais numatyta, kad jeigu savivaldybės administracija, tikrindama statinio projektą, nustato, kad gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas gali prašyti regioninės architektūros tarybos, sudaromos Architektūros įstatyme nustatyta tvarka, įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šio įstatymo reikalavimus.
„Jei savivaldybei kils neaiškumų ar abejonių dėl to, kokios paskirties butai ir ar nestatomi daugiabučiai, prisidengiant kita paskirtimi, tuomet galės kreiptis į savivaldybės administraciją, regioninę architektų tarybą, kurios įvertintų projekto atitikimą teisės aktams“, – antrina ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.
Kaip 15min paaiškino aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė, šis pokytis padarytas tam, kad būtų užtikrinta, jog pastato sprendiniai atitiktų paskirtį dar iki statybos leidimo išdavimo.
„Ir būtent regioninės architektų tarybos tam ir įgalintos, kad jos, turėdamos ekspertinių žinių, įvertintų abejonių keliančių patalpų struktūrą, kitus parametrus, ir patartų savivaldybėms dar iki leidimų išdavimo. Taip, tai susiję su pastatų paskirtimi“, – 15min sakė ji, paklausta, ar pokytį reikėtų sieti su siekiu sumažinti atvejų, kai viešbučiai staiga virsta daugiabučiais.
Kils kaina, bus mažesnis pasirinkimas
Tuo metu NT bendrovės „Reala“ direktorius Kymantas Vitkauskas skeptiškai įvertino šį pokytį.
Jis 15min teigė, kad dažnu atveju prestižinėse miestų vietose, kuriose pagal nustatytus reikalavimus turėtų būti viešbučių paskirties pastatai, jau kurį laiką buvo galima matyti naujus arba rekonstruotus namų projektus, kuriuose 49 proc. sudarydavo gyvenamųjų patalpų dalis, o 51 proc. poilsio paskirties patalpos arba atnaujinus patalpas, likusi kita, ne gyvenamoji paskirtis.
„Tokiais atvejais vystytojai galėjo įgyvendinti maksimalų užstatymą, išvystyti projektą bei realizuoti būstų pardavimus siūlant patrauklesnes kainas už ne gyvenamosios paskirties butus, o suinteresuoti pirkėjai ir investuotojai šiais pasiūlymais susidomėjo“, – teigė K.Vitkauskas.
Anot jo, įgyvendinus šiuos pakeitimus, manoma, jog centrinėse miesto dalyse bus mažesnis pasirinkimas ne gyvenamosios paskirties būstų tinkamų investicijai arba gyvenimui.
„Tuo pačiu atsiradus stygiui, vystytojai privalės kelti kainas už gyvenamosios paskirties būstus, nes sumažėjus turtinių vienetų skaičiui vystytojai turės generuoti pelną iš žymiai mažesnio parduodamų vienetų skaičiaus“, – tokios pozicijos laikosi K.Vitkauskas.
Pakeitimas įsigalios 2023 m. gegužės 1 d.
