„Praėjo žiema, prasidėjo pavasaris, pradėjome tvarkytis popierius ir bac – infrastruktūros plėtros įmoka“, – sako įmonės „Domantas“ vadovas.
Pagal šiemet įsigaliojusį įstatymą, infrastruktūros plėtros įmoką turi mokėti visi gyventojai ir verslai, statantys arba rekonstruojantys nekilnojamąjį turtą.
Už statomą angarą E.Terechovui teks susimokėti 40 tūkst. eurų savivaldybei todėl, kad jo planuojamas statyti angaras yra maždaug 1000 kvadratinių metrų ploto, o įmoka būsimo angaro teritorijoje nustatyta 40 eurų už „kvadratą“.
„Kad toks dalykas planuojamas, tikrai esu girdėjęs, esu ir straipsnį vieną kitą skaitęs, bet net negalėjau pagalvoti, kad turėsiu sumokėti tiek daug“, – 15min sakė verslininkas.
„Sakykim tiesiai šviesiai – pojūtis kaip lengvai apvogto“, – pridūrė jis.
Naujas įrankis vietos valdžiai
Pasiūlius ankstesnei Vyriausybei, Seimas infrastruktūros plėtros įstatymą priėmė pernai gegužę. Juo siekta sukurti valstybėje kiek įmanoma vieningą tvarką, apibrėžiančią infrastruktūros vystymą.
Surenkama įmoka bus vienas iš šaltinių savivaldybėms finansuoti įvairią infrastruktūrą, pradedant keliais ir vandentiekiais ir baigiant mokyklomis ar žaidimų aikštelėmis.
Tuo pačiu mokestis savivaldybėms tampa papildoma priemone planuoti gyvenamųjų kvartalų ir verslo plėtrą vietose, kurios laikomos perspektyviomis, ir atvirkščiai, riboti statybas nedaug žadančiose teritorijose.
