Vis dėlto, renovacijos spurtas galimai prasidės visai netrukus, pradedant taikyti pažangesnį renovacijos modelį, kurio dėka darbų trukmė sumažės iki kelių kartų.
Sovietinė estetika žavi nebent kūrėjus
Sovietinius laikus menantys daugiabučiai įvairiems įkvėpimo ieškantiems filmų bei serialų kūrėjams leidžia nusikelti kelias dešimtis metų atgal, tačiau juose gyvenantys žmonės juos mato kitaip – technine, funkcine bei moraline prasme pasenusius namus, kurie yra visiškai energetiškai neefektyvūs bei nebežavi ir savo „estetika“.
„Tuo metu, kai nauji statomi gyvenamieji namai šiandien pasiekia jau ir A++ klasę, didžioji dalis sovietinių daugiabučių priskiriami F ar G klasei, kuri iš esmės reiškia, kad juos statant tokiems aspektams kaip šiluminė pastato varža ar sandarumas dėmesio beveik neskirta. Atitinkamai šildymo sąnaudos tarp tokių namų skiriasi kartais“, – sako Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Atitinkamai šildymo sąnaudos tarp tokių namų skiriasi kartais.
Būtent dėl šių priežasčių, kiekvienas šildymo sezonas tampa itin rimtu išbandymu gyventojų piniginei, o valstybiniu lygmeniu – ir aplinkos apsaugos iššūkiu Atsižvelgiant į tai, Lietuva yra užsibrėžusi itin ambicingą tikslą – iki 2050-ųjų metų atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, tačiau nespartėjantis renovacijos projektų tempas dažnai pastoja jam kelią.
Gyvenimas statybų aikštelėje atbaido net ir entuziastinguosius
„Spartesniam daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje kliudo įvairios aplinkybės, tačiau vienas iš svarbių veiksnių – pats statybinių darbų greitis ir jų sukeliami nepatogumai. Priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių, daugiabučio renovacija gali trukti apie 1-1,5 metus“, – pasakoja G.Burbienė.
Ji pratęsia, jog gyvenimas statybų aikštelėje nevilioja net ir entuziastingų gyventojų, norinčių renovuoti savo gyvenamąjį daugiabutį – dažnai tai tampa ne tik investicijų, bet ir paprasčiausio patogumo galvos skausmu.
Šių problemų išvengti leidžia itin pažangus, dalyje Europos šalių jau sėkmingai pritaikytas modelis – pastatų renovacija skydais: „Skydinė renovacija išskirtinė tuo, kad apima du stambius etapus – skydų gamybos, kuri atliekama gamykloje, ir skydų montavimo.
Dažnai tai tampa ne tik investicijų, bet ir paprasčiausio patogumo galvos skausmu.
Gamyba yra susijusi su greitesniais procesais, o skydinės renovacijos atveju tai leidžia ženkliai sutrumpinti statybos aikštelėje atliekamų darbų trukmę“, – pasakoja Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė.
Jai pritaria ir tvarias statybų konstrukcijas gaminančios įmonės atstovė Alina Šachova, akcentuojanti, jog vidutiniam penkiaaukščiui tai reikštų žymų dalies atliekamų statybų darbų sutrumpinimą: „Kalbant vien apie pastato fasadą, jis gali būti atnaujinamas iki 5 kartų greičiau, lyginant su įprastu daugiabučių modernizacijos procesu“, – dalinasi ekspertė.
Procesų efektyvumas padidėja 4 kartus
Kaip sufleruoja pats skydinės renovacijos modelio pavadinimas, jo pagrindas yra paremtas iš anksto pagal reikalingus išmatavimus pagamintų skydų montavimu ant pastatų fasado.
Lengvai tvirtinamus skydus sudaro ne vienas namo energijos išsaugojimą užtikrinantis sluoksnis: akmens arba mineralinės vatos apšiltinimas, garo barjeras, konstrukcinės plokštės, medinis karkasas su apšiltinimo sluoksniu, vėjo barjeras, ventiliuojamas tarpas bei apdaila. Tokiems skydams nereikia jokio papildomo apdirbimo ir jie iškart gali būti montuojami ant seno daugiabučio sienų.
Tokiems skydams nereikia jokio papildomo apdirbimo ir jie iškart gali būti montuojami ant seno daugiabučio sienų.
A.Šachova pastebi, kad taikant renovaciją skydais dėl nemažos dalies procesų automatizavimo ir perkėlimo į gamyklą namo modernizacijai prireikia mažiau žmogaus darbo valandų.
Atsižvelgiant į tai, jog statybų sektoriuje jau daugelį metų stebimas darbo jėgos trūkumas, šis aspektas atlieka itin svarbią rolę: „Mūsų atliktas palyginimas parodė, kad tradicinės renovacijos metu atnaujinti vieną kvadratinį metrą daugiabučio sienos darbininkams prireikia 4 val. Tam pačiam rezultatui pasiekti taikant skydinės renovacijos modelį užtenka pusės tiek – apie 2 val. darbo“.
Šias įžvalgas patvirtina ir kaimyninės Estijos praktinė patirtis – šalyje jau sėkmingai taikomas skydinės renovacijos modulis, o jos ekspertai skaičiuoja, kad per tokį pat laiką, kurio reikėdavo vieno pastato renovacijai įprastu būdu, skydais renovuoti pavyksta net 4 analogiškus pastatus.
Anot A.Šachovos, dirbant pagal šį modelį papildomo greičio bei efektyvumo suteikia ir procesams įtakos nebeturinčios oro sąlygos: „Skydinės renovacijos metu mažesnę įtaką turi gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, lietus. Dėl jo įprasto atnaujinimo metu gali ne tik sulėtėti darbo procesai, bet ir nukenčia naudojamos medžiagos, kurias vėliau gali tekti keisti naujomis.“
Įgauna pagreitį ir Lietuvoje
Dar šįmet Lietuvoje pradėtas pilotinių skydinės renovacijos projektų įgyvendinimas, o juose įgyta patirtis, planuojama, netrukus bus pradėta taikyti ir masinei daugiabučių renovacijai.
Siekiant prie šio modernaus daugiabučių atnaujinimo modelio priderinti ir Lietuvoje teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, paruošiamuosius darbus atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Negana to, patirtis bei žinios yra perimamos ir iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, taip pat yra įgyvendinami ir kompetencijų didinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
„Gyventojus ir šiuo metu kviečiame teikti paraiškas dėl valstybės paramos senų, pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus pastatytų daugiabučių namų skydinės renovacijos. Kvietime numatyta skirti bendra lėšų suma siekia 200 mln. eurų, o paraiškų laukiame iki rugsėjo 30 d. Iišsamią informaciją apie kvietimą galima rasti APVA interneto svetainėje“, – atkreipia dėmesį G.Burbienė.
Kalbinti ekspertai akcentuoja, jog nors perėjimas prie naujojo modelio turi akivaizdžių privalumų, norint juos pajusti praktikoje reikės šiek tiek kantrybės: „Renovacijos procesai statybų aikštelėje turėtų ženkliai sutrumpėti, tačiau maksimalaus efekto pasiekimui prireiks laiko. Norint optimaliai įvaldyti su skydų gamyba ir montavimu susijusias technologijas, reikės papildomų kompetencijų, tačiau Lietuvos statybos sektorius imlus naujovėms, greitai besimokantis, todėl tai neturėtų užtrukti ilgai“, – teigia dr. J.Černeckienė.
Jos kolega, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Darius Pupeikis priduria, kad statybos sektoriui tai tuo pačiu bus stimulas lavinti naujas kompetencijas bei kelti specialistų kvalifikaciją – ypač tokiose srityse kaip statybų procesų skaitmeninimas, tvarumas, naujų produktų ar technologijų kūrimas ir taikymas. Su laiku tai prisidės tiek prie modernizacijos apimčių Lietuvoje didėjimo, tiek prie viso sektoriaus tarptautinio konkurencingumo augimo.
Rekordinės renovuotų daugiabučių apimtys Lietuvoje buvo fiksuotos 2016 m., kai per metus buvo modernizuoti 764 namai.
„Pagrindinis daugiabučių renovacijos procesų paspartinimas, manyčiau, būtų esamų statinių skaitmenizavimas ir šių duomenų pagal technologines galimybes panaudojimas surenkamų elementų (skydų) projektavimui, gamybai ir sumontavimui“, – sako D.Pupeikis.
Rekordinės renovuotų daugiabučių apimtys Lietuvoje buvo fiksuotos 2016 m., kai per metus buvo modernizuoti 764 namai. Visgi, per pastarąjį penkmetį šis tempas vidutiniškai nukrito beveik dvigubai – iki ~319 namų kasmet. Ekspertai pastebi, kad tinkamai išnaudojant skydinės renovacijos technologiją, ji turi daug potencialo didinti daugiabučių renovacijos projektų spartą ir plėsti jų mastą.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
