Daugelį metų Kauno miestas prarasdavo tūkstančius gyventojų dėl emigracijos – tiek į užsienį, tiek į kitas Lietuvos vietas. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė iš esmės: gyventojai grįžta į Kauną tiek iš priemiesčių, tiek iš kitų Lietuvos miestų, tiek ir iš užsienio.
Pagerėję demografiniai rodikliai – sinergija su miesto augimu, transformacija. O kokius ryškiausius pokyčius šiandien regime Kauno mieste?
Iš priemiesčio į centrą persikėlę kauniečiai: visi svarbiausi taškai – 5 min. atstumu
Pastaraisiais metais stiprėjančią naują tendenciją, kai vis daugiau gyventojų keliasi iš Kauno priemiesčių į centrą, iliustruoja Ugnės ir Andriaus Macijauskų šeima. Jie gimė ir augo Kauno rajone, todėl nemažą savo gyvenimo dalį praleido ilgose kelionėse į treniruotes, prekybos centrus, renginius mieste ar pasibuvimus su draugais.
„Galimybė viską pasiekti pėsčiomis atrodė kažkas tarsi iš fantastikos srities. Ne kartą ilgos kelionės metu esame svarstę, kad vieną dieną gyvensime centre, nes esame socialiai aktyvūs ir nebijome miesto šurmulio.
Įsikūrėme naujai statomuose „Nemunaičiuose“ ir dabar visi mums svarbiausi taškai centre yra penkių minučių atstumu. Rinkdamiesi naują būstą mieste, abu kalbėjome: arba dabar, arba niekada. Nes po penkerių metų toks būstas sparčiai besivystančiame kvartale būtų nebeįperkamas. Žinoma, labiausiai laukiame pėsčiųjų tilto į Nemuno salą. Atrodys, kad „Akropolis“, Žalgirio arena, baseinas, Mokslo sala, teniso kortai tarsi stovėtų mūsų kieme“, – mintimis dalinasi sutuoktiniai Macijauskai.
Naujakuriai laukia ir kitų miesto infrastruktūros gerinimo projektų – M.K. Čiurlionio koncertų salės, H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcijos – kad gyvenimas mieste taptų pilnavertiškesnis, o naujos jungtys padarytų susisiekimą patogesnį.
30 tūkst. daugiau gyventojų, išaugęs atlyginimas ir 650 mln. investicijos
Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas teigia, kad pastarųjų šešerių metų Kauno miesto augimą galime stebėti įvairiais rakursais.
„Augimas, žinoma, pirmiausiai siejasi su gyventojų skaičiaus didėjimu. Demografiniu požiūriu, miestas, žvelgiant į urbanistinį Kauno audinį, išsidriekiantį iš vienos savivaldybės ribų, vėl auga nuo 2018 m. Kalbant apie vidinės migracijos skaičius, nuo tų metų iki 2023 m. turime 15 tūkstančių gyventojų daugiau, atvykusių gyventi į Kauną iš kitų šalies miestų, negu išvykusių į kitas vietas Lietuvoje.
Tuo pačiu laikotarpiu stebime, kad vis daugiau žmonių atvyksta ar sugrįžta gyventi į Kauną iš kitų šalių. Bendrai, nuo 2018 m. iki 2023 m., turime Kauną paaugusį beveik 30 tūkstančių gyventojų. Šie teigiami demografiniai pokyčiai inspiruoja pozityvų ekonominį ciklą ir urbanistinį miesto vystymąsi“, – komentuoja A.Veršinskas.
Viena iš priežasčių, be abejonės, lėmusi žmonių relokacijos į Kauną tendenciją yra beveik tris kartus – nuo 500 iki kiek daugiau nei 1300 eurų į rankas – per dešimtmetį nuo 2014 metų Kauno mieste išaugę atlyginimai.
„Tai stipriai paskatino nemažai pritrauktų užsienio investicijų, kurių bendra vertė per šį laikotarpį siekia apie 650 milijonų eurų. Sukurta apie 10 000 naujų darbo vietų, tad natūralu, kad auga ir atlyginimai, o jiems augant – daugėja ir atvykstančių čia dirbti bei gyventi“, – teigia A.Veršinskas.
Daugėja naujų ir sutvarkytų viešųjų objektų
Kalbėdamas apie urbanistinį Kauno miesto pokytį, „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas pripažįsta, kad miestas šiuo aspektu intensyviai plečiasi, daugėja naujų viešųjų objektų.
„Jei vertintume pokyčius miesto masteliu, regime daugumą (12 iš 15-os) atnaujintų parkų, taip pat rekonstruotos svarbiausios miesto centro erdvės, tokios kaip Vienybės aikštė, Laisvės alėja, Vilniaus gatvė, Studentų skveras. Miesto veidas ir dabar reikšmingai kinta ir ši plėtra yra koncentruota keliose miesto zonose“, – sako A.Veršinskas.
Viena jų yra Žaliakalnyje, kurio širdyje – naujasis Dariaus ir Girėno stadionas. Greta jo baigiamas statyti Lengvosios atletikos maniežas, kuris leis rengti aukšto lygio varžybas. Taip pat naują veidą bei funkcijas įgavo ir legendinė Kauno sporto halė, kuri nuo šiol skirta ne tik sportui, bet ir konferencijoms bei pramogoms. Taip pat atnaujinti kaimynystėje esantis Dainų slėnis, Zoologijos sodas ir Ąžuolyno parkas.
Kita vieta su daug naujų traukos objektų yra dar arčiau centro – Nemuno saloje. Šalia „Žalgirio“ arenos įrengtas baseinas. Greta metų pabaigoje duris atvers ir Mokslo sala – interaktyvus, inovatyvus, į visą šeimą orientuotas mokslo populiarinimo centras, panašus į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje.
Erdvė, aplink visus šiuos objektus – Nemuno salos parkas, kuris yra taip pat naujai sutvarkytas. Čia įrengtos tiek aktyvaus laisvalaikio zonos žaisti krepšinį, tenisą, paplūdimio tinklinį, tiek ir sukurtos ramaus poilsio erdvės su sakurų parku.
Centras plečiasi į kairįjį Nemuno krantą
Naujai pradėtas statyti pėsčiųjų – dviratininkų tiltas iš Nemuno salos į Žemąją Fredą liudija kryptį tolimesnei miesto centro plėtrai. Ši ambicija išpildytų seną tarpukarinę svajonę, kad Kauno miesto centras tarsi apglėbtų, prisijaukintų Nemuną, o nebūtų jo apribotas. Paruošta Žemosios Fredos urbanistinė vizija užkoduoja miesto centro plėtrą į kairįjį Nemuno krantą.
„Nuo Aleksoto iki Čiurlionio tiltų didelė, daugiau nei šešiasdešimties hektarų teritorija turi potencialą ne tik tapti naująja miesto centro dalimi. Jeigu šis planas bus išpildytas išlaikant architektūrinę bei urbanistinę kokybę, kuriai įpareigoja ši vieta, turėsime išskirtinį gyvenimo kokybės pasiūlymą visų Baltijos šalių kontekste. Tai bus ypatinga gyvenamoji erdvė šalia pagrindinių pramogų erdvių, tuo pačiu siūlant gyvenimą prie upės ir kartu – vaizdą į istorinį Kauno miesto centrą“, – komentuoja A.Veršinskas.
Taip pat giliau į Aleksoto pusę nuo Žemosios Fredos, virš žaliųjų Nemuno upės šlaitų, vyksta nemažai plėtros darbų. Čia 30 ha teritorijoje intensyviai kuriasi ir šį mėnesį oficialiai startavęs ALEX Kauno inovacijų parkas.
Naujajame Kauno centre – „Nemunaičiai“
Kairiajame Nemuno krante sparčiai plėtojami ir nauji nekilnojamojo turto (NT) projektai. Vienas didžiausių – „Nemunaičiai“. Siekiama, kad šis rajonas būtų ne dar vienas NT projektas, o naujoji Kauno širdis, apjungianti kasdieninį gyvenimą, pramogas ir darbą.
Projektą plėtojančios bendrovės „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas tikina, kad SBA grupė visada tikėjo Kauno potencialu ir prisideda prie Kauno augimo.
„Matome, kad čia kuriasi vis daugiau didžiųjų Lietuvos ir užsienio kompanijų, startuolių, o pastaruoju metu stebime ir gyventojų augimą. Investuotojai atranda Kauno potencialą – aukštosios mokyklos būtent čia ruošia geidžiamiausius technologijų, inžinerijos talentus, kurių reikia augančioms technologijų bendrovėms“, – teigia A.Mikalauskas.
Pasak pašnekovo, įgyvendinami projektai padeda kurti modernesnį Kauno veidą. „Nuo SBA grupės iniciatyva atnaujintos ir miestui padovanotos Vienybės aikštės, BLC verslo centrų, iki „Kauno doko“, „Urban HUB“ verslo miesto ir, galiausiai, „Nemunaičių“ rajono. Naujausias mūsų projektas kairiajame Nemuno krante, per kelis etapus, tikime, taps naujuoju miesto centru.
Čia planuojame daugiau nei 30 tūkst. kv. m erdves verslui – plėtosime biurus, kurių Kaune labai trūksta. Čia pat ir gyvenamieji namai, viešosios ir komercinės erdvės, Nemuno promenada. Iškils rajonas, skirtas tikram miestietiškam gyvenimui. Rajonui tikrai daug įtakos daro į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti Kauno Naujamiesčio dvasia ir palikimas – tarpukario metu tai buvo Lietuvos moderniojo miestietiško gyvenimo lopšys“, – įsitikinęs A.Mikalauskas.
Pasak jo, visiškai nauja ir išplėtota infrastruktūra sukurs galimybes kurtis verslams, naujakuriams, taip pat atvers naujas meno, maisto, kultūros erdves.
Išskirtinė vieta ir verslui, ir gyvenimui
„Naujai kuriami projektai suteikia galimybių mėgautis gamtos ir privatumo privalumais, kai čia pat – ir miesto centro teikiami patogumai. Pavyzdžiui, „Nemunaičius“ kuriame taip, kad būtų išpildyta „15 minučių“ miesto koncepcija. Gyventojai čia viską ras po ranka: galės dirbti, leisti laisvalaikį, rasti kasdieniam gyvenimui svarbiausias paslaugas – nuo kavinių iki vaistinių, parduotuvių, sveikatos centrų, vietų pasivaikščiojimui...
Ir visa tai tilps į 6 hektarus, kuriuose kyla „Nemunaičiai“. Kaunui taip pat padeda ir ypač patogi geografinė padėtis – iki Vilniaus ar iki Lenkijos galima nuvykti per valandą, iki Baltijos jūros – per porą valandų. Taip pat patogu pasiekti ir kitas Lietuvos vietas kelių ar net vandens transportu“, – pasakoja A.Mikalauskas.
Pašnekovas išskiria ir kitas svarbias ypatybes apie projektą. „Svarbiausias aspektas, kurį noriu paminėti – tai yra pirmas tokios apimties ir infrastruktūros gausos projektas Kaune. Antrajame etape kyla daugiau nei 10 000 kv. m verslo centras „Hermanas“, 95 butų gyvenamasis daugiabutis „Pasaka“, daugiau nei 500 vietų daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Ateityje planuojame daugiau administracinės, komercinės paskirties erdvių, jas subtiliai įpinant į viešąsias, žaliąsias erdves.
Taip pat daug dėmesio čia skiriame architektūrai. Norime sukurti kitokį rajoną. Jame nebus vienodų namų, vienodų fasadų, minimalių investicijų į aplinką. Pagrindinė užduotis, kurią išsikėlėme sau kuriant „Nemunaičius“ – sukurti išskirtinę vietą Kaune, į kurią norėsis ateiti ir žavėtis. Vaikščioti Nemuno promenada, leisti laiką skveruose, gerėtis žaluma, mėgautis skirtingais, bet tuo pat metu ir vienas su kitu derančiais architektūriniais sprendimais, meno instaliacijomis...“, – pasakoja A.Mikalauskas.
O kokia vizija yra regima ateities Kaunui, kaip miestas galėtų atrodyti po penkmečio ar dešimtmečio? „SBA Urban“ vadovo teigimu, technologijos ir gyvenimo kokybė tobulėja beprotišku greičiu, todėl penkerių ar dešimties metų perspektyvą prognozuoti sudėtinga.
„Įvardinčiau tris dalykus, kurių linkiu Kaunui. Visų pirma – Kaunas yra saugus miestas gyventi – saugus nuo išorinių ar vidinių grėsmių. Saugumą visų pirma galime pasiekti turėdami stiprią krašto gynybą, kurią papildo pilietiški, aktyvūs ir patriotiški Kauno gyventojai.
Antra, Kaunas jau dabar yra modernus ir patogus verslui bei gyvenimui miestas. Iš esmės atnaujinama infrastruktūra skatins jį dar greičiau vystytis ir atvers dar daugiau galimybių verslams steigti savo būstines būtent Kaune. Kauno miesto kompaktiškumas leis patogiai ir dirbti, ir gyventi, taip pat ir „Nemunaičių“ rajone, kuris išplės Kauno miesto centro teritoriją į kitą Nemuno pusę.
Trečia, Kaunas, manau, tikrai bus lygiavertis konkurentas darbui ar gyvenimui Vilniuje. Šiuo teiginiu jokiu būdu nenoriu kelti priešpriešos ar varžymosi – du stiprūs miestai yra Lietuvos galia. Bent du stiprūs miestai (o gal net ir trys), kurie veikia kryptingai – skatina augti visos Lietuvos ekonomiką, leidžia tolygiau paskirstyti kapitalą ir yra naudingi tiek miestiečiams, tiek verslui“, – užbaigia pašnekovas.
