2024-ųjų balandį Vilniaus miesto pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 207 suminius pardavimus (222 nauji susitarimai, 15 grąžinimų) – trečdaliu mažiau nei kovą (atitinkamai: 312, 336, 24) ir bene identiškai praėjusių metų balandžiui (207, 223, 16).
NT plėtros bendrovės „Realco“ duomenys rodo panašų vaizdą – šių metų balandį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 207 būstai ir fiksuoti 7 sutarčių nutraukimai. Palyginti su kovu, kai parduoti 234 būstai, pardavimai sumenko 11,5 proc. 106 būstai balandį parduoti ekonominiame, 91 vidutiniame ir 3 prestižiniame segmente.
Nekilnojamojo turto bendrovių statistika skiriasi, bet tendencijos tos pačios.
Tad „Hanner“ analitikų surinkti duomenys rodo, kad 2024 metų balandžio mėnesį pirkėjai įsigijo 251 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 41 mln. eurų. Praėjusių metų balandį buvo parduoti 251 butai, o 2022 metais buvo susitarta dėl 274 būsto pirkimų.
Tuo tarpu naujausi „Citus“ analitikų stebimi rinkos duomenys atskleidžia, kad nors pirminėje Vilniaus būsto rinkoje pasiūla išaugo, paklausa po pirmojo šių metų ketvirčio aktyvumo sumažėjo iki prieš metus matyto lygio, o Kaune ir Klaipėdoje rinka išliko stabili. Sostinėje balandį sudaryta 200 sandorių dėl naujų butų ir kotedžų įsigijimo. Mažesnis rezultatas matytas tik 2022 m. pabaigoje ir praėjusių metų sausį.
„Akivaizdu, kad būsto pirkėjai labai laukė prognozuoto Europos centrinio banko sprendimo mažinti palūkanas balandį, tačiau tai neįvyko, todėl dabar dalis pirkėjų atsitraukė“, – situaciją vertina NT kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Kad didesnio pirkėjų aktyvumo teks palaukti sutinka ir „Realco“ pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas.
„Pirkėjus pristabdančios priežastys išlieka tos pačios: aukšta palūkanų norma, nestabilumo jausmas dėl Rusijos karo Ukrainoje. Vis tik nors balandžio pardavimų rodiklis neišskirtinis, gyventojai jau kurį laiką aktyviau domisi naujų būstų pasiūla: internetiniuose projektų puslapiuose fiksuojami nemaži lankytojų srautai, gaunamos užklausos dėl projektų. Tai leidžia daryti išvadą, kad potencialių pirkėjų yra, jie svarsto būsto įsigijimo klausimą, atidžiai stebi NT projektus, pokyčius rinkoje“, – komentuoja M.Chmieliauskas.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas priduria, kad nors per mėnesį pardavimai susitraukė, tačiau balandžio rezultatas yra penktas didžiausias per paskutinius dvejus metus.
Delsia ir vystytojai
Pasiūlos stebėjimus „Inreal“ papildė 153 naujais objektais – keturis kartus mažiau nei kovą (594) ir trečdaliu mažiau nei praėjusių metų balandį (231), o stebimos pasiūlos kiekis per mėnesį susitraukė nuo 5175 iki 5095 bet buvo apie 14 proc. didesnis nei prieš metus (4482).
„Projekto pristatymas rinkai yra ilgalaikis procesas. Nuo sklypo įsigijimo iki pardavimų pradžios gali praeiti ne vieneri metai, todėl konkretus mėnuo ne visada atspindi rinkos tendencijas. Kita vertus, pasiūlos kiekiui viršijant penkis tūkstančius būstų, o rinkai veikiant žemo aktyvumo sąlygomis, tikėtina, kad naujų projektų pristatymas rinkai artimiausiu laikotarpiu nebus pats didžiausias“, – sako T.S. Kvainickas.
M.Chmieliausko pastebėjimu, balandį Vilniaus pirminės NT rinkos sandėlis ir toliau išliko panašiame lygyje kaip porą ankstesnių mėnesių. NT plėtotojai, eksperto teigimu, vis dar laukia bazinių palūkanų normų mažinimo, todėl didesnio aktyvumo nematyti ir iš jų pusės.
Skaičiuojama, kad balandį pirkėjai galėjo rinktis iš 4089 būstų, esančių 131-ame projekte. Kovą rinkoje buvo 130 projektų su 4174 būstais. Tuo tarpu palyginti su 2023 metų balandžiu, būstų sandėlis šiemet ūgtelėjo – pernai tą patį mėnesį jame buvo 3897 būstai.
Per balandį į rinką įsiliejo 134 būstai, esantys trijuose naujuose projektuose ar jų etapuose. Praėjusiais metais tą patį mėnesį būstų sandėlį papildė 286 būstai, pirkėjams siūlomi 4 naujuose projektuose ar jų etapuose.
Didžiausią sostinės būsto sandėlio dalį šių metų balandžio pabaigoje sudarė būstai jau pastatytuose projektuose – tokių siūloma 2445. Nepradėtuose statyti projektuose yra 838, statomuose – 806 būstai.
Tarp pasiūloje esančio būsto 1023 objektai jau yra rezervuoti. Sumažėjus pasiūlos kiekiui, o pirkėjams buvus aktyvesniems už vystytojus, rinkos balanso rodiklis simboliškai sumažėjo nuo 1,61 iki 1,59, kas vis dar rodo pirkėjo rinką.
Kaip keitėsi kainos?
„Hanner“ analitikų duomenimis, vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3155 eurai.
Tuo tarpu „Inreal“ balandžio mėnesį fiksavo daugiau kainos sumažėjimo atvejų nei ankstesniais laikotarpiais – 119. Kainos didintos 149 kartus. Ši statistika neatspindi netiesioginių nuolaidų, kuomet nekeičiamos konkrečių būstų kainos projektų svetainėse. Ekonominės klasės būsto kainos padidėjo nuo 2763 iki 2784 Eur/kv.m.
Vidutinės klasės būstai brango nuo 3967 iki 4027 Eur/kv.m. Prestižiniame segmente kainos nesikeitė ir siekė 6866 Eur/kv.m. Loftai šiek tiek pigo – nuo 2838 iki 2834 Eur/kv.m, o kotedžai pabrango nuo 2173 iki 2249 Eur/kv.m.
„Citus“ duomenimis, vidutinės butų pasiūlos kainos didmiesčiuose ir toliau lieka labai stabilios: Vilniuje per mėnesį jos, statistiškai koregavosi –0,15 proc. (iki 3 376 Eur/kv. m), Kaune 2,00 proc. (2 703 Eur/kv. m), Klaipėdoje nefiksuota jokio pokyčio (2 232 Eur/kv. m). Nuo metų pradžios jos, atitinkamai, padidėjo 2,30 proc., 3,92 proc. ir 0,59 proc., o per 12 mėn. – 3,72 proc., 0,93 proc. ir 4,54 proc.
