Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką pirmadienį sakė, kad vienas svarbiausių šešėlinės ekonomikos veiksnių yra dažnas grynųjų pinigų naudojimas. Jo teigimu, šešėlis yra paplitęs turgavietėse, statybose, transporte bei automobilių prekyboje, todėl jis siūlo svarstyti galimus šių verslų suvaržymus.
Vien statybų sektoriuje, policijos duomenimis, šešėlis yra didesnis nei 700 mln. eurų, kai deklaruojamas statybos sektorius sudaro beveik 2 mlrd. eurų.
„Didžioji dalis būsto yra parduodama su daline apdaila. Ką mes matome per savo tyrimus, tai visa apdaila, įrengimas vyksta naudojant verslo liudijimus, ir čia jau veikia grynieji pinigai. Paskaičiavome, kiek per metus pastatoma naujų būstų. Pažiūrėjome, kiek jų parduodama visiškai įrengtų. Pasižiūrėjome, kiek parduodama su daline apdaila, ir gavome tam tikrą skaičių kvadratinių metrų. Paėmėme kainą, kiek kainuoja visiškai įrengta patalpa, ir kiek kainuoja dalinė apdaila. Paėmėme minimalų skirtumą ir padauginome tuos kvadratinius metrus iš tų pinigų, kurie yra sumokami už statinių įrengimą. Tai ta suma, mūsų skaičiavimais, yra daugiau kaip 700 mln. eurų“, – dėstė L.Pernavas.
Jo nuomone, reikia spręsti, ar statybose gali dirbti asmenys su patentais, ar nevertėtų leisti parduoti tik visiškai įrengtus būstus.
„Reikėtų mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius turėtų bei galėtų statyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kur šešėlis būtų mažesnis. Antras labai svarbus dalykas, kurį reikėtų daryti, kaip daro Vakarų valstybės, tai pastatą galima būtų parduoti tik visiškai įrengus. Mano manymu, taip būtų surinkta daugiau mokesčių“, – konferencijoje teigė L.Pernavas.
Šešėlyje – 1,4 mlrd. eurų
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas 15min teigia, kad situacija Lietuvos statybos sektoriuje yra dar prastesnė, nei sakė policijos vadovas, nes per penkerius metus dirbančiųjų su verslo liudijimu padvigubėjo.
„Verslo liudijimai iškreipia sistemą ir legaliai dirbančios bendrovės nebegali konkuruoti su nelegaliais darbuotojais, jų masiškai daugėja. Šiandien dirbančių su verslo liudijimais yra apie yra 18,3 tūkst. Jeigu 84 tūkst. dirba statybos bendrovėse, tai likę, ketvirtadalis, – su verslo liudijimais. Jie turėtų būti skirti smulkiajam verslui, pavyzdžiui, sudaryti sutartis su fiziniu asmeniu, bet šiandien asmenys su verslo liudijimu stato didžiulius statinius. Negali juk susimetę penkiese pastatyti penkiaaukščio namo. Po tuo slepiasi ir nelegalus darbas, nelegalūs pinigai“, – sako Statybininkų asociacijos vadovas.
Be to, asociacijos skaičiavimais, šiuo metu šešėlyje slepiasi ne 700 mln. eurų, o kur kas daugiau – 1,4 mlrd. eurų suma.
„Praėjusiais metais naujų butų, namų ir kotedžų buvo pastatyta 2,8 mln. kv. m. Vieno kvadratinio metro įrengimas kainuoja apie 500 eurų. Tai yra apie 1,4 mlrd. eurų suma. Kas tuos butus su daline apdaila įrengė? Tikrai ne asociacijos nariai. Jos yra pajėgios tai įgyvendinti, tačiau reikia sukurti inovatyvius sprendinius ir juos įgyvendinti, bet palaikymo šiandien nėra“, – teigė D.Gedvilas.
Statybininkus privalu registruoti
Anot jo, žmonės, dirbdami su verslo liudijimu, nemąsto apie ateitį, jie nėra informuojami, kokia bus jų pensija, tuo labiau kas bus, jei dirbant įvyks nelaimė.
„Jeigu ant cigarečių pakelio rašoma, kad jos kenkia sveikatai, tai galima tą užrašyti ir ant verslo liudijimo. Galbūt tuomet žmogus supras, kad reikia dirbti legaliai, reikia eiti dirbti į bendrovę, kuri moka mokesčius, kad jis užsidirbtų ir, ištikus nelaimei, turėtų išmokas ir senatvėje normalią pensiją“, – kalbėjo LSA vadovas.
D.Gedvilo teigimu, šiuo metu rinkoje susidariusi iškreipta situacija, kai statybininko išsilavinimo ir kompetencijų neturintys asmenys gali ir dirba šiame sektoriuje. Tokią praktiką padėtų išgyvendinti asociacijos sukurtas darbo išteklių ir statybininkų registras.
„Visi turėtų registruotis, ir Mokesčių inspekcija, išduodama verslo liudijimą arba patentą, turėtų leisti verstis statybos verslu tik asmenims, kurie yra šiame registre. Nes kitu atveju ateina dažytojas su verslo liudijimu, sugadina medžiagas, nenudažo sienų ir pasirodo, kad jis 15 metų vairavo sunkvežimį ir visai nemoka šio amato. Todėl žmogus verslo liudijimą turėtų gauti tik tada, kai yra patvirtinama, kad jis yra statybininkas. Be to, visi statybos darbai būtų vedami elektroniniame statybos žurnale, ir statybininkai registruotųsi“, – tikina jis.
Įmonės negali konkuruoti nelygiomis sąlygomis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius 15min teigė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto plėtotojai dirba nelygiomis konkurencijos sąlygomis su tais, kurie dirba su verslo liudijimais. Taip yra, nes vadinamieji patentininkai gali pasiūlyti pigesnę paslaugą, mat jie dažnu atveju nemoka mokesčių arba dirba ne visai legaliai.
„Dažnai žmonės, svarstydami, ar gauti garantiją 5 metų statybos darbams, ar sutaupyti, pasirenka antrąjį variantą. Po to girdime atvejus, kad įmonė bankrutavo, nėra iš ko išieškoti pinigų, bet, pasirodo, kad darbai vykdyti ūkio būdu, su patentais ir buvo ieškoma galimybių sutaupyti. Todėl turėtume tapti civilizuota valstybe ir eiti Vakarų valstybių keliu.
Juk ir dabar Statybos įstatyme įteisinti draudimo terminai, kad reikia apsidrausti veiklą, todėl ir mokesčius mokėti turėtų visi lygiomis sąlygomis. Iš vystytojų reikalaujama garantijų, mokesčių mokėjimo, deklaravimo, apskaitos ir panašiai, o patentų būdu vykdantys statybos darbus turi daugiau galimybių šias prievoles apeiti“, – tikino jis.
M.Statulevičius taip pat palaiko siūlymą, kad naujus butus plėtotojai galėtų parduoti tik su visa, o ne daline apdaila. Ši praktika paplitusi Skandinavijos šalyse, net Latvijoje didžioji dalis būstų parduodama tik su visa apdaila.
„Skandinavijos valstybėse apskritai nesuprantama, kaip butai gali būti parduodami neįrengti. Čia pas mus tik krizės laikotarpiu atsiradęs būdas priduoti pastatus, ne visai baigtus ir neįrengtus. Daug kas tuo naudojasi, bet matome, kad rinkoje atsiranda poreikis ir vystytojai jau siūlo visiškai įrengtus butus“, – tikino LNTPA vadovas.
Pašnekovo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės perka butus su daline apdaila – pinigai. Būstai su daline apdaila yra pigesni, todėl reikia ir mažesnio pradinio įnašo, o vėliau darant apdailą tikimasi sutaupyti.
„Praktika rodo, kad dėl masto ekonomikos, kai įmonės perka medžiagas didesniais kiekiais ir todėl gauna geresnėmis kainomis, o statybininkai patyrę ir tą pastatą statę, įrengimą gali padaryti greičiau, todėl sutaupymas išsilygina. Dalis įmonių siūlo kelis įrengimo variantus, pigesnius ir brangesnius. Jiems palankiau patiems įrengti butus, nes taip gali prisiimti garantinį įsipareigojimą ir po to už kitų broką negauti neigiamos reakcijos“, – kalba M.Statulevičius.
Tiesa, jo nuomone, staigaus perėjimo abiem atvejais – tiek naikinant verslo liudijimus, tiek pereinant prie visos apdailos – neturėtų būti, kad žmonės apsiprastų.
„Staigus perėjimas sukurtų įtampą rinkoje ir dalis žmonių tiesiog negalėtų įpirkti norimo turto, todėl būtų priversti atsisakyti, ieškoti pigesnio varianto arba nuomotis. Tačiau perėjimas palaipsniui arba bent valstybės pozicijos išreiškimas šiuo atveju galėtų būti. Reikėtų tai daryti laipsniškai, o ne, kaip pas mus mėgstama, nuo rytojaus arba Naujųjų metų, bet duoti tokią kryptį būtų sveika“, – apibendrino M.Statulevičius.
Būstą galėtų įsigyti mažiau žmonių
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikina, kad iš tikrųjų Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai naujakuriams parduodami tik su daline apdaila.
„Daugumoje Europos valstybių būstai pirkėjams parduodami jau visiškai įrengti ir jiems belieka pasirūpinti tik baldais. Net artimiausi mūsų kaimynai latviai butus perka jau visiškai įrengtus. Mūsų bendrovės statistika rodo, jog tokių pirkėjų, kurie nori visiškai įrengto būsto, daugėja“, – teigia jis.
Tačiau ribojimai parduoti tik visiškai įrengtą būstą paliestų finansiškai jautrią pirkėjų dalį, taip juos priverčiant būstą nuomotis ilgiau, nei norėtų.
„Įrengimas didins galutinę būsto kainą vartotojui maždaug 300 eurų už kvadratinį metrą. Ir nors dalį pirkėjų tai galėtų apsaugoti nuo papildomų paskolų būsto įsirengimui, kitai daliai pirkėjų tai reikštų, jog taupyti naujiems namams teks dar ilgiau. Be to, priėmus prievolę pardavinėti tik įrengtus butus, nukentėtų jautriausia pirkėjų dalis, kurie būstus su daline apdaila įsirengia patys ir taip sutaupo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų“, – teigia A.Avulis.
„Hanner“ valdybos pirmininko nuomone, reikėtų diskutuoti ne apie draudimus parduoti būstus su daline apdaila, tačiau nustatyti minimalius būtinus reikalavimus, kas būste turi būti atlikta iki jo pardavimo. Taip pat galvoti apie kitas mokestines priemones, kurios galėtų, nepažeisdamos pirkėjų interesų, ištraukti iš šešėlio ten esančias lėšas.
