Šlovė Kaunui!
Jeigu pernai į Kauną nekilnojamojo turto plėtotojai ir analitikai žiūrėjo su atsarga, šiemet visi drąsūs – „Kaunas spurtavo“. Mieste ne tik statoma krūva biurų pastatų, tvarkomos gatvės, laikinoji sostinė gražėja. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad šių metų pradžioje Kauno tarpukario modernioji architektūra buvo įtraukta į UNESCO, kuris laikomas vienu svarbiausių turizmo prekės ženklų, preliminarųjį paveldo sąrašą.
Žvelgiant į Kauno projektus norėtume teigiamą balą rašyti Vienybės aikštei. Pirmą kartą Lietuvoje bendradarbiaujant savivaldai ir privačiam verslui, istorinė viešoji erdvė transformuosis į modernią, gyvybingą, dieną ir naktį savo estetiniais ir techniniais sprendimais miestiečius džiuginančią aikštę.
Į aikštės rekonstrukciją ją vykdanti SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ investuos daugiau nei 10 mln. eurų. Kartu su aplinkinių pastatų rekonstrukcija bendros investicijos sieks apie 30 mln. eurų.
Kitas projektas – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centras. Rugsėjo pabaigoje Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo paskelbti architektūrinio konkurso rezultatai, kurie nustebino ne vieną. Labiausiai iš 119 pateiktų architektūrinių idėjų išsiskyrė trys laureatai, o pirmą vietą užėmė ir geriausiu pripažintas ne kauniečių, o vilniečių architektų „Paleko Archstudijos“ darbas.
Šis projektas – tai antras sėkmingas, tinkamai organizuotas ir didžiulio susidomėjimo sulaukęs konkursas. Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą (anksčiau tokiu būdu rinkta „Mokslo salos“ vizija) surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. 119 projektai iš 36 valstybių bei 6 žemynų – galime tik pasveikinti.
Tiesa, dar reikės pamatyti įgyvendintą projektą, tačiau jau laukiame nesulaukiame 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Vilnius – daugiau nei biurai
Vilnius 2017-aisiais pasistengė atsikratyti mito, kad kranai sostinėje „dainuoja“ tik biurų ir daugiabučių statybvietėse. Išskirti norėtųsi MO muziejų, kuris statomas vietoje nugriauto „Lietuvos“ kino teatro. Pastatą projektavo lietuviams jau gerai žinomas pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, jo architektų grupė „Studio Libeskind“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Do architects“.
Pats verslininkas ir mecenatas Viktoras Butkus, kurio lėšomis ir yra finansuojamos statybos, apie D.Libeskindo projektą 15min interviu yra sakęs, kad tai žymus architektas šiai vietai suprojektavo „palyginti santūrų kubą, kuris atstovaudamas savo laikmečiui jautriai sąveikauja su šia miesto vieta“.
Ar realybėje jis taip pat džiugins akį, paaiškės kitąmet – skelbta, kad pastatas turėtų iškilti kitų metų rudenį. Investicija į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 10 mln. eurų, įskaičiuojant ir sumokėtus pinigus už kino teatrą ir sklypą.
Taip pat smagu stebėti, kaip keičiasi Rinktinės gatvė ir buvęs „Žalgirio“ stadionas, kuris, nors ir miesto centre, buvo tapęs gyvūnų užuovėja. Šiuo metu čia statomas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis, verslo centras, planuojamas dar vienas verslo centras, taip pat daugiabučiai. Tačiau šioje teritorijoje išsiskiria viešoji erdvė, kurią po architektūrinio konkurso rengia britų architektų studija „Martha Schwartz Partnership“.
Viešoji erdvė sudarys ketvirtadalį visos „Žalgirio“ stadiono teritorijos – 1,5 hektaro. Į viešųjų erdvių projektą „Hanner“ investuoja 2 mln. eurų, o bendra investicija į infrastruktūrą turėtų siekti apie 10 mln. eurų.
Viešąją erdvę formuos 260 m ilgio promenada (kurios viduryje, beje, drieksis dviračių takas), aikštė ir du skverai. Pirmas promenados etapas ir skveras prie „Marriott“ viešbučio bus baigtas kitų metų antrą ketvirtį. Kita promenados dalis – 2018 metų III ketvirtyje. Aikštė iškils po dvejų metų.
Kiti du svarbūs projektai Vilniuje – baseinai Fabijoniškėse ir Lazdynuose. Tiesa, jie neišsiskiria įmantriomis formomis, tačiau į šį sąrašą pastatus įtraukėme, nes nauji baseinai sostinėje statomi po 30 metų pertraukos.
25 metrų, 8 takelių baseinas Fabijoniškėse pradėtas statyti šių metų liepą, o darbai turėtų būti baigti kitų metų kovo pabaigoje. Šio 3,1 mln. eurų kainuosiančio baseino statybų rangovai – bendrovė „Irdaiva“ kartu su „Statybos kodu“.
Kitas, kiek didesnis, statomas vietoje nugriauto Lazdynų baseino. Iki 2018-ųjų pabaigos sostinės Erfurto gatvėje turėtų iškilti naujas sveikatingumo centras su dviem plaukimo baseinais. Bendra projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Jį statys bendrovių „Irdaiva“, „Axis Power“, „MG Baltic“ valdomos „Mitnijos“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojo“ konsorciumas.
Tiesa, vis dėlto į geriausių projektų sąrašą norėtųsi įtraukti ir daugiabučių, kurie ne visada yra tokie nuobodūs. Vienas jų – „Paupys“. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje suplanavo statyti daugiabučius, verslo centrą, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdves, vaikų darželį ir senamiesčio turgų. Iš viso į „Paupiu“ pramintą projektą įmonė planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų.
5 ha ploto teritorijoje mažaaukštės architektūros namus kūrė 6 architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T.Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“. Viename kvartale iškils šeši skirtingi pastatų ansambliai, kurie išsiskiria pasaulinio lygio architektūra. Beje, autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai.
Taip pat norėtųsi duoti pliusą ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Irec Baltic“, kuri kitais metais planuoja baigti statyti pernai įsigytą vadinamojo komplekso „Arfa“ (Dabar „#Tower“) dalį Vilniaus Konstitucijos prospekte, šalia Vilniaus savivaldybės. Į projektą bus investuota 40 mln. eurų.
Pastatas ilgus metus badė ne tik vilniečių, bet ir visų atvykstančių akis. Apie savo ašį besisukantį pastatą bendrovė „Vyrokas“ buvo pradėjusi statyti 2005 metais, tačiau statybos sustojo, o galop 2012 metais įmonei buvo iškelta bankroto byla. „Vyrokas“ sugebėjo pabaigti tik priekinę pastato dalį, o likusi dalis buvo užkonservuota.
Naujos idėjos karaliauja
Taip pat su avansu į įdomiausių projektų dešimtuką įtraukėm Lentvario dvarą, kurį praėjusiais metais daugiau nei už pusę milijono varžytynėse įsigijo Ugnius Kiguolis. Ir nors, kaip pats sako, pavadinimo nekeis, tačiau netyčiomis viešojoje erdvėje šis dvaras pavadinamas „Kiguolio dvaru“.
Verslininkas ir buvęs „Tipo grupės“ narys čia sumanęs įrengti muziejų, viešbutį, pastatuose turėtų atsirasti įvairios inkubatoriaus dalys, technologinės įmonės. Verslininkas 15min anksčiau sakė, kad investicijos į projektą turėtų siekti 7,5 mln. eurų.
Ir paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias – lietuvių suprojektuotas tiltas Seule, Pietų Korėjos sostinėje. Jaunų architektų komanda KILD šiemet triumfavo už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės ir laimėjo projekto, kurio vertė sieks apie 8 mln. svarų (9,15 mln. eurų), konkursą.
Komandą KILD sudaro Vilniuje gyvenantis ir dirbantis gruzinų kilmės architektas Ivane Ksnelašvilis ir trys lietuviai architektai – Petras Išora, Ona Lozuraitytė bei Dominykas Daunys.
Lietuvos architektų projektas parinktas Yangjaegogae tiltui pietinėje Seulo dalyje, kuris drieksis virš 11 juostų greitkelio ir sujungs abipus jo esančius kalnų masyvus.
