Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, bendras butų kainų augimas, palyginus praėjusių metų lapkritį su šių, augo 3,8 proc. Vilniuje butų kainos kilo 2,8 proc. iki 1509 eurų už kv. m lapkritį.
Kaune metinis butų kainų augimas lapkritį siekė 4,1 proc. iki 1071 eurų už kv. m, Klaipėdoje – 3,5 proc iki 1075 eurų už kv. m. Be to, šiemet į viršų šoktelėjo ir mažesni miestai: Šiauliuose per metus butų kainos kilo 8,9 proc. iki 664 eurų už kv. m ir Panevėžyje – 12,3 proc. iki 644 eurų už kv. metrą.
Registrų centro duomenimis, Vilniuje per metus (2017 metų lapkritis–2018 metų lapkritis) parduoti 11 216 butų, Kaune – 4830, Klaipėdoje – 3037. 2018-aisiais Vilniuje parduoti 845 individualūs namai, Kaune – 884, o Klaipėdoje – 203.
Mažiau sėkmingiems teko pasitempti
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas Saulius Vagonis 15min sakė, kad šių metų rezultatai net šiek tiek geresni, nei buvo tikėtasi.
„Prognozės išsipildė ir gal net vos vos geriau nei tikėjomės. Galima sakyti, kad kažko netikėto nebuvo“, – praeinančius metus įvertino jis.
Tiesa, 2018-ieji išsiskyrė rinkos segmentacija, įsitikinęs S.Vagonis. 2014–2017 metais, kai NT kainos kilo bene dviženkliais skaičiais, didžioji dalis plėtotojų galėjo parduoti ir mažiau sėkmingus projektus bei toliau auginti kainas. Tačiau šiemet ši tendencija pasibaigė – ne tokiems sėkmingiems projektams ir plėtotojams teko mažinti apetitą.
„Dabar rinka esant didesnei plėtotojų konkurencijai akivaizdžiai segmentuojasi – naujai statomo būsto yra daugiau nei pirkėjų. Anksčiau buvo atvirkštinis variantas, kai pirkėjų buvo daugiau nei būsto, todėl visus naujus projektus buvo galima nesunkiai parduoti ir dar pakelti kainą naujai statomuose projektuose.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad plėtotojai yra priversti daug labiau konkuruoti tarpusavyje ir tie, kurie negali susitaikyti su ilgesniu pardavimo laikotarpiu ar su stipresniu, labiau žinomu, daugiau investuojančiu plėtotojo konkurencija, priversti peržiūrėti savo kainas arba daryti nuolaidas, ypač tose miesto vietose, kur tiesioginė konkurencija yra betarpiškai didelė“, – kalbėjo ekspertas.
S.Vagonio nuomone, šiuo metu NT rinkoje vyrauja sveika, konkurencinė situacija, kurios nebuvo kelerius metus iš eilės.
„Bet mes kalbame apie rinką, kurioje vyksta konkurencija tarp pardavėjų, o ne apie stagnuojančią, žemėjančią rinką, kurioje mažėja paklausa“, – aiškino jis.
„Ober-Haus“ atstovo teigimu, nereikėtų stebėtis šuoliais kopiančių Panevėžio ir Šiaulių miestų kainomis. Jo teigimu, dideli kainų kilimo procentai iš dalies nulemti to, kad čia yra žema lyginamoji bazė bei mažesnis kainų lygis nei, pavyzdžiui, sostinėje. Todėl, kvadratinio metro kainai pakilus 50 eurų, Vilniuje šis augimas, išreikštas procentine išraiška, nesijaus toks skaudus nei mažesniuose miestuose.
„Taip pat kainų kilimas mažesniuose miestuose yra ekonomikos kilimo pasekmė – kylant ekonomikai, atlyginimams žmonės gali įpirkti brangesnį, aukštesnės kokybės būstą, kurio kainų lygis aukštesnis. O tai kelia irgi bendrą kainų lygį į viršų“, – sakė jis.
Vis daugiau statoma namų
Be to, S.Vagonis atkreipė dėmesį, kad šiemet nemaža dalis pirkėjų pirko ne butus, o individualius ar sublokuotus namus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018-aisiais didesnių plėtotojų, kurie stato bent 8–10 ir didesnius namų kvartalus, šiemet bus pastatyta 850 namų. Taip pat daug stato ir smulkesni vystytojai, tačiau juos sunku suskaičiuoti ir į „Ober-Haus“ statistiką šie projektai nepatenka.
„Daugeliu atveju tai yra sublokuoti namai, labai nedidelė dalis tų objektų, kuriuos mes vadiname namais, yra pavienis „tikras“ individualus namas su didesniu sklypu. Daugumą šių sublokuotų namų galima prilyginti butui. Ši tendencija, žiūrint į plėtotojų planus, tęsis ir kitąmet. Žmonės juda įvairiomis kryptimis: dalis pirkėjų įsigyja butus centrinėje miesto dalyje, nemažai pirkėjų perka namus miesto pakraščiuose arba užmiestyje“, – tikino S.Vagonis.
Vilnius išsilaiko aktyvumo pike
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa, aptardamas metus, įvertino dviejų pagrindinių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – pažangą.
Pasak R.Žulpos, lėta metų pradžia sostinėje sudarė sąlygas prognozuoti ne pačius geriausius metus ir, galbūt, pagalvoti apie žymias kainų korekcijas. Tačiau vėliau įsibėgėję pardavimai sugrąžino optimizmą – Vilniaus NT rinka trečius metus iš eilės yra savo aktyvumo pike.
„Labai realu, jog šie metai Vilniaus rinkai taps rekordiniais butų pardavimo segmente. Didžiausią įtaką sandorių prieaugiui turėjo naujos statybos butų sandorių augimas. Bendras registruotų naujų butų sandorių skaičius buvo 17 proc. didesnis nei prieš metus. Senos statybos butų pardavimų augimas buvo daug nuosaikesnis – 3,6 proc.“, – aiškino jis.
Tiesa, R.Žulpos teigimu, naujos statybos butų sandoriai didžiąja dalimi buvo sąlygoti „sukauptų“ ankstesnio laikotarpio pirminės rinkos vystytojų pardavimų, kai baigus plėtoti projektą jie užregistruojami ir tik tada atsiranda RC statistikoje. Pirminėje rinkoje per 11 šių metų mėnesių Vilniuje buvo parduota apie 3,5 tūkst naujų butų – tai yra apie 3 proc. prastesnis rezultatas nei prieš metus.
„Tačiau įvertinus praėjusių metų „silpną“ gruodį, labai tikėtina, jog šių metų pardavimai bus arba labai artimi praėjusių metų pardavimams, arba net viršys juos“, – tikino jis.
R.Žulpos teigimu, šiemet Vilniaus pirminės rinkos pasiūloje įvyko gana ryškus struktūrinis pasiūlos pokytis – vystytojai buvo aktyvūs prestižiniame segmente ir rinkai pasiūlė rekordinį kiekį prabangių butų. „Inreal“ duomenimis, šiuo metu neparduotų prestižinės klasės butų skaičius Vilniuje siekia apie 1450 – tai yra apie 30 proc. visos pirminės rinkos pasiūlos.
„Reikšmingai išaugusi pasiūla didina gyventojų pasirinkimo galimybes, statytojų konkurenciją ir spaudimą kainoms. Toliau augant gyventojų pajamoms ir perkamajai galiai, o lūkesčiams išlaikant pozityvumą, kitais metais galima tikėtis sulaukti rekordinės paklausos prestižiniame segmente“, – prognozuoja jis.
Kaunas augo ir toliau
O Kaune, R.Žulpa pastebi, trečius metus iš eilės butų rinka stabiliai auga. Tam, esą, turėjo įtakos aktyvi verslo centrų bei pramonės įmonių plėtra.
„Vertinant Kauno naujos statybos butų paklausos potencialą, galima palyginti su sostine. Vilniuje naujos statybos butų pardavimai sudaro apie 30–35 proc. visų sudaromų sandorių, kai tuo metu Kaune šis santykis siekia tik apie 10 proc. Žinoma, Kaune labai didelę konkurenciją butams sudaro individualių namų segmentas. Tačiau naujų butų Kaune potencialiai gali būti nuperkama bent dvigubai daugiau“, – aiškino jis.
Pirkėjai galėjo įpirkti kokybiškesnį būstą
Nekilnojamojo turto analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius 2018-us metus taip pat vertina pozityviai. Jis taip pat pabrėžė vangią metų pradžią, kuri antroje pusėje įsibėgėjo.
„Vilniuje naujų butų pardavimai bus panašiai tokie pat, kaip praėjusiais metais, t.y. vystytojai greičiausiai parduos apie 3800 butų, o bendri 11 mėnesių pardavimai Vilniaus rinkoje (sena ir nauja statyba) netgi yra apie 8 proc. geresni nei 2017 metais“, – kalbėjo jis.
A.Antanavičiaus nuomone, labiausiai šį išaugimą nulėmė pardavimai antrinėje rinkoje, kurioje pastebimas ir nežymus 2–4 proc. kainų padidėjimas daugelyje sostinės rajonų.
„Visgi, stebima kiek paradoksali situacija, kada antrinėje rinkoje, kurioje daugiausiai veikia neprofesionalūs rinkos dalyviai, būstas buvo linkęs brangti, tačiau NT plėtotojai kainų nedidino, o netgi priešingai – šiek tiek kainas mažino, tik tai oficialioje statistikoje neatsispindi, nes tai pasislepia po vidurkiais, kuriuose neatsispindi kokybiniai pasikeitimai.
Vienas iš ryškesnių – šiemet žmonės už praėjusių metų – B ar A energinės klasės projektų – kainas galėjo nusipirkti A+ energinės klasės būstą analogiškose vietose. Kitaip tariant gyventojai už tą pačią kainą gavo geresnę kokybę/ daugiau vertės“ – sakė A.Antanavičius.
