Paskolų palūkanos šiemet šiek tiek augo, tačiau vis dar yra istorinėse žemumose. Tiesa, rinkoje vyrauja nuomonė, kad jau 2019 metais Europos centrinis bankas (ECB) pradės didinti bazinę palūkanų normą, taigi paskui ją seks būsto ir kitų įvairių paskolų palūkanos.
Tai yra svarbu ne tik žmonėms, kurie galvoja apie būsto paskolą, bet ir ją turintiems. Didžioji dalis būstui pasiskolinusių piliečių yra pasirinkę kintamas palūkanų normas, todėl verta kelti klausimą – galbūt jau verta fiksuoti palūkanas?
Kas bus su palūkanomis?
Šiais metais būsto paskolų palūkanos šiek tiek padidėjo, jos ir toliau tebėra rekordiškai žemos. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pradžios vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos svyravo vos 1,9–2,1 proc. ribose, 15min rašo Petras Dubinskas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.
„Tikėtina, jog panašios tendencijos išsilaikys ir artimiausiu metu. Palūkanų normų raida ilguoju laikotarpiu priklausys tiek nuo Europos centrinio banko valdančiosios tarybos sprendimų pinigų politikos atžvilgiu, tiek nuo komercinių bankų požiūrio į su būsto paskolomis susijusią riziką. Taip pat yra daug kitų įvairių veiksnių, galinčių lemti palūkanų normų pokyčius į vieną ar kitą pusę, tad numatyti tolesnę kryptį ar laiką, kada turėtų prasidėti palūkanų augimas – ganėtinai sudėtinga“, – aiškino analitikas.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, taip pat pabrėžusi, kad daug kas priklausys nuo Europos centrinio banko, aiškino, kad palūkanos gali būti padidintos jau 2019 metais.
„Rinkos bendra nuomonė yra, kad ateinančiais metais Europos centrinis bankas vis dar nedidins palūkanų, vis dar skatins ūkį, taigi nekeis tono, laikysis skatinamosios politikos. Kalbama, kad galbūt jau 2019 metais ECB po truputėlį imsis kelti palūkanų normas. Tai kol kas negalima daryti konkrečių išvadų, nes neaišku, kokia bus makroekonominės aplinkos raida“, – 15min sakė ekonomistė.
ECB šiuo metu laikosi skatinamosios pinigų politikos, kad pasiektų 2 proc. infliacijos rodiklį – istorinėse žemumose yra laikomos palūkanų normos, taip pat papildomai švirkščiami pinigai į euro zonų ekonomikas.
„Stengiamasi per bankus kredituoti namų ūkius ir įmones, kad paskatintų vartojimą ir investicijas. Šios priemonės garantuoja itin žemas palūkanų normas tiek verslui, tiek namų ūkiams“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Renkasi kintamas palūkanas
Būsto paskolų palūkanoms nuosaikiai augant, paskolų su kintamomis palūkanomis dalis tik didėja, – sakė Lietuvos banko analitikas.
Lietuviai, imdami būsto paskolą, dažniausiai renkasi kintamas palūkanas. Lietuvos banko duomenimis, apie 90 proc. visų per 2017 m. sausio–spalio mėn. laikotarpį sudarytų naujų susitarimų dėl būsto paskolų (vertinant pagal paskolos sumą) buvo su palūkanų norma, fiksuota trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui, kas iš esmės reiškia kintamą palūkanų normą.
„Kita vertus, įdomiau tai, kad būsto paskolų palūkanoms nuosaikiai augant, paskolų su kintamomis palūkanomis dalis tik didėja. Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį ketvirtį sudarytų naujų susitarimų su trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui fiksuota palūkanų norma dalis siekė 88 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 93 proc.“, – aiškino Lietuvos banko ekonomistas.
Tai ar verta fiksuoti?
Fiksuojant palūkanas reikėtų žinoti, kad bankas jų neužfiksuos visam jūsų paskolos laikotarpiui, tarkime, 30 metų. Todėl gali būti, kad, dabar užsifiksavus palūkanas, tarkime, 5 metams, jos visą laiką ir bus didesnės arba labai artimos kintamoms palūkanoms. Mat bankas, jeigu nuspręstumėte fiksuoti palūkanas, pasiūlytų jums ne dabartinę mokamą, bet žymiai didesnę palūkanų normą.
„Palūkanų normų fiksavimą galima prilyginti sveikatos draudimui. Draustis sveikatos draudimu asmuo gali visada, tačiau reikia turėti omenyje, kad atsiradus ligos požymiams draudimas smarkiai pabrangs arba draudikas atsisakys jus drausti apskritai. Lygiai tas pats ir su palūkanų normų fiksavimu. Kol palūkanos reikšmingai neauga ar tikimybė, kad palūkanos greitu metu išaugs, nėra didelė, atsiranda galimybė jas fiksuoti ganėtinai nebrangiai, t. y. tikėtina, kad jos nebus labai reikšmingai didesnės nei kintamos“, – aiškino P.Dubinskas.
Fiksuojant palūkanas dabar, norma bus mažesnė nei tada, kai palūkanos jau bus pradėjusios augti.
Jeigu žmogus, šeima nėra linkusi rizikuoti, vertina saugumo jausmą, jiems geriausia užsifiksuoti palūkanas ir nekvaršinti sau galvos, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Augimui įsibėgėjus, fiksuota palūkanų norma bus daug didesnė, nei ta, kurią kredito įstaigos siūlė, tuomet kai ryškesnių palūkanų augimo požymių nebuvo. Vis dėlto visuomet reikia įvertinti ir riziką, kad užfiksavus palūkanas šiandien, jų augimo greitu metu galima ir nesulaukti. Taigi, vienareikšmiškai pasakyti, kada yra tinkamas metas palūkanų fiksavimui – negalima“, – aiškino analitikas.
Tuo metu I.Genytė-Pikčienė pridūrė, kad artimiausiu metu palūkanos reikšmingai augti neturėtų.
„Labai priklauso nuo paties asmens. Jeigu žmogus, šeima nėra linkusi rizikuoti, vertina saugumo jausmą, jiems geriausia užsifiksuoti palūkanas ir nekvaršinti sau galvos. Tiems, kurie yra linkę į riziką, nebijo svyravimų, alternatyva yra patrauklesnė. Kai palūkanų normos yra itin žemos, tai užsifiksuoti jas yra palanku, bet jos ateinančias metais neturėtų kažkaip reikšmingai atšokti“, – kalbėjo analitikė.
Skolinsis ir toliau
Kol kas nematyti ryškesnių veiksnių, kurie lemtų stiprų būsto paskolų portfelio augimo sulėtėjimą 2018 metais, aiškino P.Dubinskas.
„Vis dar rekordiškai žemos palūkanos, prognozuojamas tolesnis atlyginimų augimas, nedarbo mažėjimas, prisidės prie būsto paskolų paklausos. Ir patys bankai prognozuoja, kad paskolų portfeliai 2018 m. didės“, – tikino analitikas.
I.Genytė-Pikčienė tokiai nuomonei pritarė.
„Augimas įsibėgėja, kalbant apie kreditavimą namų ūkiui. Bankų kreditų portfelis augo 8 proc. , nemanome, kad kas nors turėtų keistis“, – aiškino analitikė.
Tiesa, ji mato tendenciją, kad šiuo metu vis daugiau nekilnojamojo turto yra įsigyjama būtent savo reikmėms, kai anksčiau daug būsto būdavo perkama nuomai.
„Anksčiau vyravo investicinis motyvas, norima buvo įsigyti NT trumpalaikei arba ilgalaikei nuomai, nes nuomos grąža buvo labai palanki, nuomos kainos daug metų iki pernai labai augo. Bet pernai matėme kainų kritimus, ir dabar nuomai pirkti būsto neapsimoka“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
