Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

3 teisiniai klausimai, rūpintys renovacijos dalyviams

Jau nepirmus metus įvairiose Lietuvos savivaldybėse vyksta konsultacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Vienas iš šiuose seminaruose dalyvaujančių ekspertų – teisininkas Rolandas Klimavičius, padedantis gyventojams išsiaiškinti su daugiabučio modernizacija susijusius teisinius klausimus. Ilgą patirtį turto teisėje turintis ekspertas pasakoja, kad dažniausiai gyventojams itin aktualūs keli teisiniai klausimai.
Kovo 11-osios g. 118, Kaunas
Kovo 11-osios g. 118, Kaunas / BETA nuotr.

Ar galima dėl renovacijos balsuoti iš anksto?

Per seminarus, kuriuos dalyvauja daugiabučių gyventojai, administratoriai, savivaldybės darbuotojai, rangovai ir kiti renovacijos dalyviai, savo populiarumu išsiskiria klausimai, susiję su pirmaisiais renovacijos žingsniais – gyventojų balsavimo būdais priimant sprendimą dėl renovacijos.

Pagal renovacijos programos taisykles, sprendimas dėl renovacijos turi būti priimtas butų savininkų balsų dauguma – t. y. 50+1. „Gyventojai balsuoti gali per susirinkimą, tiesiog pakeldami rankas, arba raštu. Tačiau galimybės balsuoti iš anksto raštu dėl renovacijos – nėra. Kai kada ši žinia gyventojams tampa naujiena. Antras svarbus klausimas, susijęs su tuo, kas priima sprendimą dėl renovacijos daugiabučiuose, turinčiuose bendriją. Kai kada klaidingai galvojama, kad sprendimą gali priimti bendrijos nariai. Tai nėra tiesa. Renovacijos klausimas nėra bendrijos kompetencijoje. Sprendimas dėl renovacijos gali būti priimtas tik balsuojant patiems butų savininkams“, – pabrėžia R. Klimavičius.

Pašnekovas taip pat primena apie balsavimo procedūrų svarbą. „Kai kada pamirštama, kad balsavimas dėl renovacijos nėra eilinis gyventojų balsavimas. Atliekant šį balsavimą turi būti laikomasi Aplinkos ministro nustatytos tvarkos. t. y. paruošiami skelbimai, balsavimo biuleteniai, jei balsuojama raštu, surašomas protokolas ir t. t.“, – vardija teisininkas.

Kodėl skiriasi vienodų butų investicija į renovaciją?

Tarp gyventojų dažniausiai užduodamų klausimų – įmokų už renovaciją skaičiavimas: kai kada gyventojai pastebi, kad jų name tokios pat kvadratūros butų savininkai moka skirtinga įmokas ir teiraujasi, ar tik nebus įsivėlusi klaida. Tačiau dažniausiai skirtingo dydžio įmokas lemia visai kitos priežastys.

„Įmokos dydis nustatomas pagal bendrą dalinę nuosavybę ir faktišką valdomą plotą, įregistruotą registrų centre. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik buto plotas, bet ir, pavyzdžiui, sandėliuko, palėpės ir pan. plotas, priklausantis konkretaus buto savininkui. Dažniausiai tokiu būdu prisideda keli papildomi kvadratiniai metrai. Nesusipratimų kyla tuomet, kai primirštama, kad vienas butas turi, pavyzdžiui, palėpės dalį, o kitas – ne, todėl ir mokesčiai vienam mažesni, o kitam – didesni, nors butų plotas – vienodas“, – pasakoja R. Klimavičius.

Investicijos į renovaciją dydis gali skirtis ir dėl buto padėties. „Pavyzdžiui, tokio pat ploto butai yra skirtingai išsidėstę – vienas yra namo viduryje, o kitas – ant kampo. Tokiu atveju, vienas iš butų, pavyzdžiui, turi tris langus, o kitas – keturis ir balkoną. Taigi – į tokio buto investiciją įeina ir ketvirtojo lango bei balkono atnaujinimo kaina, tad susidaranti suma gali pastebimai skirtis nuo mažiau langų turinčio buto“, – sako teisininkas.

Kodėl už renovacijos broką atsako ne tik rangovas?

Dar vienas klausimas, ypatingai dominantis gyventojus – kas bus atsakingas už renovacijos broko šalinimą, jeigu jis paaiškės? Taip pat – kokia tvarka ir kas gali kreiptis dėl broko šalinimo? Rolandas Klimavičius primena, kad pirmiausia gyventojų interesus saugo numatyti garantiniai terminai, kurių turi laikytis rangovas – 10 metų paslėptiems darbams, ir 5 metai – visiems kitiems darbams. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovas, dėl broko ne visada kaltas rangovas.

„Pagal Statybos įstatymą atsakomybė už tinkamą renovaciją tenka visiems renovacijos proceso dalyviams solidariai – administratoriui, techniniam prižiūrėtojui, rangovui. Tad nustatant kaltininką, gali paaiškėti, kad tam tikras defektas atsirado dėl administratoriaus arba techninio prižiūrėtojo veikimo arba neveikimo“, – paaiškina teisininkas.

Nors renovacijos klaidų kasmet pasitaiko vis mažiau, o administratoriui pranešus apie paaiškėjusius defektus, rangovai greitai juos pašalina, toks kelias – ne vienintelis: „Kreiptis dėl broko į teismą gali ir pats gyventojas, prašydamas, kad kalti asmenys solidariai jam atlygintų žalą. Žinoma, tai yra sudėtingas kelias, kuriuo žengti dažniausiai neprireikia, tačiau gyventojams reikia žinoti savo teises, ginamas įstatymo.“

Mano daugiabutis
Mano daugiabutis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?