Vyriausybei užsibrėžus žemės reformą galutinai baigti kitų metų pabaigoje, NŽT vadovas Laimonas Čiakas 15min teigia, kad žemės atkūrimo klausimai Vilniuje sprendžiami sudėtingiausiai. Čia nuosavybės teisės neatkurtos 3523 žmonėms į 2315 hektarų. Už miesto – Vilniaus rajone – laukia dar 1200 žmonių.
Tuo tarpu NŽT užsibrėžė tikslą šiemet nuosavybės teises atkurti visuose regionuose, o kitąmet – baigti procesą ir miestuose.
„Kalbant apie Vilniaus rajoną, Vilniaus miestą – čia situacija sudėtingiausia“, – sako L.Čiakas.
Anot jo, rajonuose nuosavybės teises atkurti paprasčiau, kadangi juose šis klausimas – tik NŽT kompetencija. O miestuose šie klausimai derinami su savivaldybėmis.
„Kada kalbame apie Vilniaus rajoną, vienas iš aspektų yra tai, kad čia žemė brangi ir yra daug visokių teisminių ginčų, piliečiai nepatenkinti dėl kiekvieno centimetro. Kitose teritorijose, jei ir būna kokia probleminė situacija, tai kvadratinis metras čia, ar kvadratinis metras ten nėra didelė problema, ten kita žemės vertė“, – aiškina L.Čiakas.
O pačiame mieste „pastaruoju metu skiriama labai daug dėmesio ir bendradarbiaujama su Vilniaus miesto savivaldybe“.
„Jų užduotis yra surasti ir pateikti mums nuosavybių teisių grąžinimui plotus. Miestuose tą klausimą sprendžia savivaldybės. O tada mes organizuojame atkūrimą ir kitus procesus. Be abejo, kiekvieno miesto savivaldybė turi savo viziją, savo planus plėtrai, ir jei yra kokių plotų, turbūt yra noras savivaldybei pasilikti zonų savo plėtrai. Bet nuosavybės teisių atkūrimas irgi yra prioritetas“, – teigia L.Čiakas.
Tempai nepakankami
Jis dėsto, kad ką NŽT gauna, į tuos sklypus nuosavybės teises ir atkuria. Jis tikina, kad tempas yra nepakankamas, kad būtų suspėta iki kitų metų pabaigos, darbai vėluoja.
„Tempai nėra dideli – būna pateikia per metus metus po 140–150 sklypų. Tai ir mūsų tarnybos pagalba, NŽT juk mato paveikslą, žinome, kur kas yra. Mes Vilniaus savivaldybei pateikėme apie 400 ha vietų, kur, mūsų manymu, galėtų būti sklypai grąžinami. Savivaldybė kai kuriuos plotus tikrai pripažino, sutiko, kad jie gali būti grąžinti“, – teigia L.Čiakas.
Jis skaičiuoja, kad kaimo vietovėse NŽT atkūrusi jau 99,8 proc. nuosavybės teisių, daugumoje miestų taip pat per 90 proc., išskyrus Vilnių, kur atkurta tik 56 proc. nuosavybės teisių.
„Logiška, kad savivaldybė irgi turi įsitraukti. Matome, kad sklypų lyg ir yra, galima jų surasti, o savivaldybė mums nepateikia. Tai kyla minčių, kad galbūt mūsų prioritetas yra vienas, o savivaldybės prioritetai yra šiek tiek kiti“, – svarsto L.Čiakas
NŽT duomenimis, kaimo vietovėse iš viso yra likę atkurti nuosavybės teises 5750 pretendentų į 8150 ha žemės, tačiau iš jų – net 3291 pretendentui negalima atkurti nuosavybės teisių į 4963 ha žemės dėl pačių piliečių neveikimo.
Savivaldybė atkerta: yra kitų būdų
Vilniaus m. savivaldybės Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė kategoriškai nesutinka „su NŽT neretai viešojoje erdvėje reiškiamais nepagrįstais kaltinimais“.
„Norime pabrėžti, kad būtent NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos planavimo srityje, taip pat ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje. NŽT žemės grąžinimą sieja tik su naujų valstybinės žemės sklypų planavimu. Tačiau teisės aktais nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę vykdomas ne tik suteikiant piliečiams naujus valstybinės žemės sklypus“, – atkerta G.Auglienė.
Anot jos, NŽT „pamiršta paminėti“, kad įstatymas numato ir kitus būdus, kurie taikomi sprendžiant nuosavybės teisių į žemės atkūrimą klausimus: laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimas iki nacionalizacijos turėtoje vietoje, lygiaverčio žemės sklypo suteikimas kitoje vietoje, lygiaverčio miško ar vandens telkinio ploto suteikimas, kompensacija pinigais ar piliečio piniginės prievolės valstybei panaikinimas ir kt.
„Už šių sprendimų priėmimą atsakinga NŽT“, – tikina G.Auglienė.
Ji skaičiuoja, kad Vilniaus miesto teritorijoje iki nacionalizacijos buvo likę 65 rėžiniai kaimai. Šių rėžinių kaimų teritorijose Vilniaus miesto savivaldybė suprojektavo daugiau kaip 600 natūra grąžintinų žemės sklypų, kurių bendras plotas apie 850 ha, taip pat per 200 naudojamų namų valdos žemės sklypų.
„Be to, Savivaldybė nuolat vykdo grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimą ir suprojektuotų žemės sklypų dokumentų perdavimą NŽT. Nuo žemės reformos pradžios iki 2012 m. buvo suprojektuoti ir perduoti maždaug 1415 nauji valstybinės žemės sklypai, iki 2017 m. perduota dar apie 500 sklypų“, – vardija savivaldybės atstovė.
Ji akcentuoja, kad nebūtinai gyvenamosios paskirties žemė gali būti grąžinta, nes dydį riboja Vyriausybės nutarimai. Galima grąžinti ir komercinio, pramoninio ar gamybinio naudojimo būdo žemės sklypus.
„Šie sklypai projektuojami dideli, net iki kelių hektarų ploto, ir gali būti suteikti piliečiams neatlygintinai bendrosios dalinės nuosavybės teise. O tai reiškia, kad vienas toks sklypas gali būti suteikiamas net keliasdešimčiai piliečių pagal NŽT sprendimu patvirtintą eilę“, – siūlo G.Auglienė.
Anot jos, projektuojamų naujų piliečiams neatlygintinai suteiktinų žemės sklypų skaičius, kurį NŽT deklaruoja viešojoje erdvėje, nėra objektyvus kriterijus, vertinant eilėje esančių piliečių skaičių – šiuo atveju svarbus projektuojamų naujų valstybinės žemės sklypų dydis.
Stengiasi suspėti
G.Auglienė patikina, kad savivaldybė stengiasi, kad sąraše nurodytų teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti ir patvirtinti iki 2019 m., o pagal juos suformuotų žemės sklypų dokumentai būtų perduoti NŽT.
Savivaldybė pernai patvirtino apie 426 ha teritorijų sąrašą, jose, atsižvelgiant į bendrąjį planą, planuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal sąrašą suplanuota apie 124 ha teritorijų, kuriose suplanuota apie 660 įvairios paskirties naujų valstybinės žemės sklypų, iš kurių 185 sklypų dokumentai perduoti NŽT šiemet, o apie 470 sklypų savivaldybės biudžeto lėšomis rengiami kadastriniai matavimai planuojama perduoti III–IV ketvirtį.
„Planuojant teritorijas būtina vadovautis darnios subalansuotos teritorijų plėtros principais, užtikrinant ne tik piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, bet ir kitų subjektų ar žemės naudotojų bei viešuosius interesus. Todėl rengiant teritorijų planavimo dokumentus būtina suplanuoti teritorijas viešiesiems poreikiams užtikrinti t. y. numatyti žemės sklypų susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai, švietimo įstaigų statybai, bendro viešo naudojimo teritorijas želdynams, parkams skverams, rekreacijai“, – aiškina savivaldybės atstovė.
Delsiantys gali likti su pinigais
NŽT vadovas akcentuoja, kad didelė dalis vėlavimų kyla dėl pačių gyventojų kaltės – iš 5750 asmenų net 3291-am nuosavybė neatkurta dėl jų pačių neveiklumo.
„Daug lemia tai, kad patys piliečiai ilgai neapsisprendžia – kviečiami į susitikimus dėl plotų pasirinkimo neatvyksta, arba atvykę nesirenka ir tokiu būdu procesas labai stabdomas“, – sako L.Čiakas. Jis pripažįsta, kad trūkumų buvo ir NŽT veikloje.
Paklaustas, ar gyventojams nereikia to turto, jis prieštarauja – reikia, tačiau „laukia geresnio“.
„Jiems reikia to turto, bet gal yra nepasitikėjimo ar galvojama, kad aš dar palauksiu ir kitąmet pasirinksiu kokį geresnį sklypą, gal valstybė išmes geresnių vietų. Todėl dabar nesirinksiu, man čia nepatinka, gal dar bus geresnių. Tai šiuo klausimu irgi dirbama – paruošti įstatymo pakeitimo projektai. Jei po tam tikro laiko sklypo nepasirenka – bus tiesiog priimamas sprendimas kompensuoti pinigais ir laikysime, kad su tuo piliečiu atsiskaityta“, – sako L.Čiakas.
L.Čiakas viliasi, kad metų metus trunkanti žemės reforma galutinai baigsis kitąmet ir nuosavybės teisės bus visiškai atkurtos, išskyrus pavienius atvejus.
„Šiemet pirmą ketvirtį atsirado nauji 65 piliečiai, kurių dėl kažkokių priežasčių nebuvo, tačiau teismo sprendimu nustatyta, kad ir jie gali atkurti nuosavybės teises. Tokių pavienių epizodų bus, bet tai nėra masinis reiškinys“, – sako L.Čiakas.
„Viskas realu, skaičiai nebedideli likę, tik kad tie, kurie likę – patys sudėtingiausi, likusios didžiausios problemos. Tai sklypų nesirenka, tai piliečiai neaktyvūs, tai projektavimo darbus reikia atlikti“, – sako L.Čiakas.
Leidžiami milijonai dokumentų tvarkymui
Net ir besibaigianti žemės reforma kainuoja milijonus – vien pernai NŽT sudarė sutarčių už 9 milijonus eurų žemės reformos projektų ir kitų dokumentų rengimui.
Daugiausia šių pinigų nukeliauja „seserinei“ organizacijai – Valstybės žemės fondui, kurio laimėtų konkursų vertė pernai sudarė 5,4 mln. eurų, rodo kontraktai.eu duomenys.
Pasak L.Čiako, pernai sudarytų sutarčių pakaks reformai užbaigti.
