Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį sudaryta 18 investicinių sandorių. Iš viso parduota 312 tūkst. kv. m ploto modernaus komercinio turto ir bendra įsigyto turto vertė sudarė 368 mln. eurų – tai beveik 18 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Didžiausia investicijų dalis šių metų pirmąjį pusmetį teko Lietuvai – tai 198 mln. eurų arba 54 proc. visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Lietuvoje per šį laikotarpį buvo jau minėtas „Baltic Retail Properties“ akcijų, sostinėje esančių biuro pastatų „Vertas“ ir „Pentagon“ įsigijimas“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, didžiausią įtaką šių metų rodikliams turėjo metų viduryje užbaigtas sandoris, kurio metu JAV investicijų kompanija „W. P. Carey Inc.“ valdomas fondas „CPA®:17 – Global“ ir Suomijos koncernas „Kesko“ įsigijo 80 proc. nekilnojamojo turto investicijų įmonės „Baltic Retail Properties“ akcijų. „Baltic Retail Properties“ nekilnojamojo turto portfelį sudaro 18 mažmeninės prekybos centrų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei logistikos centras Lietuvoje. Po šio sandorio pagrindiniu „Baltic Retail Properties“ akcininku tapo „W. P. Carey Inc.“ valdomas fondas „CPA®:17 – Global“, kuris už 70 proc. akcijų sumokėjo 127 mln. eurų. Tuo tarpu „Kesko“ įsigijo 10 proc. „Baltic Retail Properties“ akcijų po to, kai tai pačiai „Baltic Retail Properties“ už 64 mln. eurų pardavė savo valdomus 7 mažmeninės prekybos centrus Latvijoje ir Estijoje.
2017 metų birželio mėnesį Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ užbaigė biurų pastato „Vertas“ įsigijimą. Bendrovė už pastatą sumokėjo 29 mln. eurų, kas, kaip teigia pirkėjas, garantuoja jam apie 6,5 proc. pelningumą įsigijimo momentu. Suomijos NT investicijų ir valdymo bendrovė „Technopolis“ iš „ICOR“ koncerno įsigijo Ozo parko teritorijoje baigiamą plėtoti biurų pastatą „Pentagon“. Sandorį apima biuro pastato ir sklypo esančio greta įsigijimas. Bendra sandorio investicijų vertė sudaro apie 32 mln. eurų. Remiantis „Technopolio“ oficialiu pranešimu, šių investicijų pradinis pelningumas, pabaigus pastato statybas, turėtų sudaryti 6,5 proc..
Estijoje investicinių sandorių suma per 2017 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 91 mln. eurų arba 25 proc. visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje – „Kesko“ valdomų 3 mažmeninės prekybos centrų pardavimas „Baltic Retail Properties“, „Baltic Retail Properties“ akcijų įsigijimas ir prekybos centro „Prisma“ pardavimas Narvos mieste – prekybos centrą už 16,7 mln. eurų iš „EfTEN Capital“ valdomo fondo „EfTEN Kinnisvarafond AS“ įsigijo Prancūzijos turto valdymo bendrovė „CORUM“.
„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Latvija, kurioje įsigyta turto už 79 mln. eurų. Didžiąją dalį investicijų Latvijoje sudarė „Kesko“ valdomų 4 mažmeninės prekybos centrų pardavimas „Baltic Retail Properties“ ir paskui sekęs „Baltic Retail Properties“ akcijų pardavimas „W. P. Carey Inc.“ valdomam fondui „CPA®:17 – Global“.
„W. P. Carey Inc.“, „Kesko“ ir „Baltic Retail Properties“ tarpusavio sandoriai nulėmė ir investicijų pasiskirstymą pagal nekilnojamojo turto segmentus per šių metų pirmąjį pusmetį. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 368 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 69 proc. jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Per šį laikotarpį investicijų dalis tekusi biurams sudarė 25 proc., o likusi mažiausia dalis (6 proc.) tradiciškai atiteko sandėliavimo patalpoms. Didžiausias sandoris pastarajame turto segmente – virš 21 tūkst. kv. m bendro ploto logistikos centras Vievyje, kurį iš „Sirin development“ įsigijo Estijos investicinė bendrovė „United Partners Property”.
Vienas didelis investicinis sandoris nulėmė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo JAV investuotojai („W. P. Carey Inc.“), kuriems teko 33 proc. visų investicijų Baltijos šalyse. 33 proc. investicijų teko Baltijos šalių kapitalo įmonėms, o likę 34 proc. kitų šalių investuotojams – Suomija, Švedija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Rusija.
„Investuotojų geografija Baltijos šalyse sparčiai nesiplečia – toliau dominuoja vietiniai ir Skandinavijos šalių fondai bei privatūs investuotojai. Tačiau į Baltijos šalių rinką atėję nauji tarptautiniai investuotojai linkę plėsti savo valdomo turto portfelius, pavyzdžiui, „W. P. Carey Inc.“, ar Baltijos šalių rinka susidomi nauji rinkos dalyviai, pavyzdžiui, šiais metais Estijoje savo pirmą įsigijimą įgyvendinusi Prancūzijos turto valdymo bendrovė „CORUM“. Nors rinkoje ir pasirodo nauji stambesni investuotojai, tačiau investuojančių šalių geografija išlieka ribota“, – sako S. Vagonis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per pastaruosius 17 metų Lietuvoje į jau išplėtotą komercinės paskirties turtą investavo pirkėjai iš 15 skirtingų valstybių ir nuo 2015 metų šis skaičius Lietuvoje nesikeitė.
