Infrastruktūros plėtra
Anot Mariaus Bernatonio, „Dviračių akademijos“ įkūrėjo ir trenerio, Vilniuje kol kas yra juntamos problemos su dviračių infrastruktūra, trūksta dviračių takų, jei nori iš vienos gatvės pusės pervažiuoti į kitą, nėra nuvažiavimų.
Tiesa, reikalai po truputį juda – baigiamas projektuoti daugiau kaip 5 km dviračių takas palei T. Narbuto gatvę, sujungsiantis Pilaitę su Konstitucijos prospektu, taip pat projektuojama Ukmergės gatvėje esančio tako rekonstrukcija bei keliasdešimt kilometrų skirtingų trūkstamų dviračių infrastruktūros atkarpų: Verkiuose, Žvėryne, Balsiuose, Lazdynuose ties Oslo gatve, Trakų kryptimi.
Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Frankas Wurftas nurodo konkretų pavyzdį, kaip normalaus dviračių tako atsiradimas prisidėjo prie dviračių populiarumo. „Šiuo metu yra pakankamai ekstremalu dviračiu važiuoti į darbą. Labai mažai žmonių tai daro, nes dažnai dviračių takas veda į niekur. Normalaus tako prie Neries atsiradimas labai daug prisidėjo, kad žmonės iš Žirmūnų ir Antakalnio nebebijo važiuoti dviračiu iki centro“, – sako F.Wurftas.
Šiemet rengiami nauji dviračių takai Naujamiestyje, Šnipiškėse, Linkmenų gatvėje, Žirmūnuose gerokai pakeis situaciją mieste. Lygiagrečiai su Linkmenų gatve Konstitucijos prospekto link einantis dviračių maršrutas drieksis iki pat Upės gatvėje esančio dviračių tako ir sujungs Ozo kvartalą su miesto centru.
„Dviračių infrastruktūros plėtojimas keičia požiūrį į gyvenimą mieste, kai nebereikia brangaus laiko gaišti spūstyse ir centrą gali pasiekti per dešimt – penkiolika minučių. Automobilis kasdieniam gyvenimui tokiu atveju jau nebėra būtinybė, jis reikalingas tik savaitgalio išvykoms ir kelionėms“,- sako projektą „Gyvenimui be automobilio“ inicijuojančios NT bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Vakarietiškas požiūris į dviratininkus
Ekspertų teigimu, norint, kad daugiau žmonių persėstų ant dviračio, jis turėtų būti labiau matomas. „Dviračių akademijos“ įkūrėjas M.Bernatonis pasakoja, kad jis ilgą laiką gyvenęs Belgijoje ir gali palyginti, kaip skiriasi požiūris į dviratininkus.
„Belgijoje kiekvieną savaitę vyksta 7-8 varžybos, miesto gatvės uždaromos varžybų metu ir visiems viskas normalu. Nes jau vaikai pratinami į mokyklas važinėti dviračiais, tą patį daro ir dirbantieji. O pas mus, jei vos uždaromos gatvės dėl renginių, kyla didžiausias pasipiktinimas. Nesuvokiama, kad galima pasiimti dviratį, nuvykti į renginį – arba sudalyvauti jame, arba atsisėdus išgerti kavos ir pasimėgauti renginiu“, – pasakoja M.Bernatonis.
Anot pašnekovo, kava ir dviratis yra neatsiejami dalykai. Jei negeri kavos, nesi dviratininkas. „Kai važiuojame į treniruotę, pirmas klausimas būna – kada stosime kavos“, – apie kavos kultūros paplitimą tarp dviratininkų pasakoja M.Bernatonis.
Jis sako, kad kavinių ir dviratininkų sinergija padėtų burti dviratininkų bendruomenes, kaip tai yra Ispanijoje. Čia dviratininkai gali pavalgyti, išgerti kavos ar proteinų kokteilį, taip pat išsinuomoti dviratį ar susiremontuoti savo, jiems padaromas kūno masažas. Tiesa, Lietuvoje dviratininkų sezonas trumpas, tad nereikėtų tikėtis, kad atsiras specializuotų kavinių, tačiau jei daugiau kavinių būtų draugiškoms dviratininkams, tai prisidėtų prie dviračių plėtros.
Nemokamos dviračių statymo aikštelės
Nemokamos dviračių statymo aikštelės, kur transporto priemonių saugumu rūpintųsi stebėjimo kameros, būtų didelė paskata planuoti ilgesnes keliones arba suplanuoti išvykas į įstaigas sutvarkyti reikalų dviračiu.
M.Bernatonis net turi konkrečios vietos pasiūlymą – centre prie Neries. „Dabar madingas triatlonas, todėl tokia aikštelė gerokai palengvintų sportuojančių dalią. Atmynus dviračiu, būtų galima jį palikti ir toliau bėgti. Dabar triatlono entuziastai priversti vežtis dviračius automobiliu į Vingio parką, ten pasportuoja ir paskui vėl turi juos grūsti į automobilio bagažinę ir važiuoti namo – tai labai nepatogu“, – dalinasi mintimis pašnekovas.
Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys F.Wurftas sako, kad dviratininkai nėra toks masinis reiškinys, kad labai trūktų dviračių statymo vietų – dviračius galima prirakinti prie medžių, kurių Vilniuje nemažai. Visgi, jis nurodo, kad patogi stovų lokacija pakeistų situaciją.
„Kodėl žmonės nesinaudoja esamais stovais – nes jie yra ne ten, kur jų reikia. Todėl reikia daug mažų stovų įvairiose vietose, o ne vieno kito didelio. Tuomet situacija pasikeistų“, – aiškina jis.
Mobilumas ir galimybė leisti laisvalaikį žaliosiose miesto zonose
Dviračiams populiarėti padeda ne tik naujai įrengiami dviračių takai, bet ir tvarkomos miesto žaliosios zonos, kurių Vilniuje yra net 46 proc. ploto ir tai yra daugiau nei Londone, Berlyne ar Paryžiuje. Gyventojams atsiranda galimybė po darbo laisvalaikį leisti gamtoje neišvykus iš miesto.
„Smagu, kad miestuose buvę apleisti miškų ir krūmynų ploteliai bei šabakštynai išvalomi ir tampa patrauklia šalia besikuriančių kvartalų dalimi. Štai „Linkmenų ežerų“ kvartalui vardą davė unikalus čia esantis gamtinis paveldas – keturi Linkmenų, Ozo ir Geležinio Vilko gatvių apribotoje teritorijoje natūraliai susiformavę ežerėliai. Šnipiškėse dar apstu tokių apleistų teritorijų, kurios turi didžiulį potencialą tapti aplinkinių rajonų gyventojų traukos zona“,- sako „Realco“ pardavimų vadovas.
Besikeičiantis miesto veidas žada ir daugiau pokyčių vilniečiams, kurie pagerins ne tik susisiekimą su miesto centru, bet ir socialinį gyvenimą. Skatindama privačias investicijas, sostinės savivaldybė investuoja į viešąsias erdves, kuriose galima atrasti daug įdomių veiklų. Štai Šnipiškėse, Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje esanti pieva, vietos gyventojų vadinama Drakonų pieva, pamažu pavirs patrauklia laisvalaikio leidimo erdve. Šiaurinėje dalyje suformuota aktyvi zona su vaikų žaidimo, krepšinio ir treniruoklių aikštelėmis. Pietinėje dalyje liks nedidelė pievos dalis su įėjimais į skverą. Rytinė dalis su senomis liepomis išliks ramiąja skvero dalimi su suoliukais bei sena vandens pompa, kaip charakteringu vietos elementu.
Pasinaudojant ES skiriamomis lėšomis pradedamas Kernavės gatvės atnaujinimas, čia numatytas dviračių takas, modernios eismo saugos priemonės, viešojo transporto stotelės. Ši gatvė sujungs Lvovo ir Žalgirio gatves ir Šnipiškes dar labiau priartins prie miesto. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ duomenimis, tarp Kernavės ir Giedraičių gatvių planuojamas vaikų darželis, o viešose erdvėse prie Giedraičių gatvės – sporto aikštelės. Po kelerių metų Šnipiškėse, prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos, turėtų atsirasti ir Japoniškas sodas.
Projektą „Gyvenimui be automobilio“ inicijuojanti NT bendrovė „Realco“ kviečia gyventojus kurtis arčiau centro ir naudotis patogiai sukurta infrastruktūra, leidžiančia visus būtiniausius objektus – darbą, prekybos centrą, laisvalaikio leidimo zoną, mokyklas bei darželius pasiekti be automobilio.
