Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Citus“ pardavimų vadovės Andželikos Čiūtienės nuomone, šiandien būsto projektų plėtotojai neriasi iš kailio stengdamiesi pasiūlyti kuo modernesnius, patrauklesnius būstus, todėl rinktis yra iš ko, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kasdien tiesiogiai bendrauju su klientais ir matau, kur jie neišnaudoja savo galimybių, įsigydami būstą. Viena pirmųjų klaidų, kurią pastebime, yra ta, kad dauguma žmonių planuoja skirti apie 30 minučių susipažinimui su projektu, kurį atvyko apžiūrėti. Tuo tarpu, reikia skirti bent 1 val., o dar geriau – 1,5 val.“, – teigia ekspertė ir siūlo penkis pagrindinius ingredientus sėkmingo būsto paieškos ir pasirinkimo receptui.
1. Aiškiai įsivardyti poreikius
Pradėjus ieškoti būsto, būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia išgryninti savo poreikius ir susirasti kuo daugiau informacijos apie vystomų projektų privalumus.
Dažniausiai žmonės žino, kokio ploto, kelių kambarių būstas turėtų būti, kuriame aukšte norėtų gyventi, tačiau nepakankamai išanalizuoja technologinius ir socialinius sprendinius: energinio efektyvumo klasę, šildymo technologijas, gyvenimo ir laisvalaikio komforto sprendimus. Planuojant biudžetą, reikia žinoti mažiausią sumą, už kurią norėtumėte nusipirkti, ir didžiausią, kurios negalite viršyti.
2. Neieškoti nuolaidų ir dovanų
Būstų pardavėjai, siekdami atkreipti dėmesį, medžioja klientus tūkstantinėmis nuolaidomis ar dovanomis – kelionėmis, buitine technika ir pan., tačiau projektus svarbu rinktis ir savo laiką skirti jų aplankymui, pirmiausia, reikia pagal projekto privalumus, o ne nuolaidas.
Rinkos analitikai teigia, kad beveik kas ketvirtas daugiabučių projektas Vilniuje, siekiant paskatinti pardavimus, rugsėjį siūlė įvairias akcijas, nuolaidas, dovanas. Maždaug trečdalis šių projektų stiprino akcijas, pasiūlydami didesnes nuolaidas ar papildomas dovanas.
Dovanos ar nuolaidos nereikalingos patraukliems, aiškius privalumus turintiems bei technologiškai pažangiems projektams, nes juos žmonės atranda net ir mažiau reklamuojamus, sužino iš rekomendacijų. Reikia suprasti, kad visos nuolaidos ir dovanos, dažniausiai, yra įskaičiuotos į kainą.
3. Rinktis tik patikimą vystytoją
Šiandien NT rinka yra patraukli, todėl pritraukia naujų žaidėjų arba ilgai rinkoje dirbti neplanuojančių vystytojų. Tokių vystytojų projektuose didėja nekokybiškų darbų rizika, jie neturi patirties diegiant novatoriškus sprendimus. Pasirinkus nepatikimą vystytoją, kyla rizika prarasti pradinį įnašą, tačiau didžiausia grėsmė, kad ateityje, bankrutavus vystytojui, pirkėjas neteks visų garantijų, nekokybiškų darbų taisymas taip pat „kris“ ant savininko galvos ir piniginės.
Tarp visų – daugiau nei pusantro šimto – šiandien Vilniuje vystomų projektų, net apie 40 proc. vystytojų yra nauji ir turi nedaug patirties. Tuo tarpu, CITUS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės SIC šiemet atlikto klientų tyrimo duomenimis, beveik trečdaliui klientų (30 proc.), besirenkančių būstą, nėra svarbu, kuri įmonė vysto projektą, net 54 proc. apklaustųjų prioritetą teikia projektui, o ne vystytojui, ir tik 15 proc. žmonių pirmiausia renkasi vystytoją. Sprendimas neatsižvelgti į vystytoją, pasak A.Čiūtienės, gerokai didina investicijos riziką.
4. Kainą vertinti kompleksiškai
Vertinant skirtingus projektus, reikia vertinti ne tik jų kainą, tai yra banko paskolos dengimo sumą (jei perkama per banką), bet ir mėnesines būsto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl konkretaus būsto pasirinkimo.
Pavyzdžiui, tarkime, renkamės tarp dviejų būstų – X ir Y. X būstas turi aukštesnę energinio efektyvumo klasę, ir yra mieste, arčiau darbo vietos, arčiau vaikų darželių ar mokyklų, parduotuvių, gydymo įstaigų ir pan., tačiau jo paskolai kiekvieną mėnesį reikės 250 eurų. Būstas Y – pigesnis 50 eurų, bet dėl žemesnės energinio efektyvumo klasės jo šildymui kas mėnesį reikės skirti vidutiniškai 20 eurų daugiau, o toliau važinėjant kiekvieną dieną, papildomos išlaidos kurui ir automobilio amortizacijai sudarys dar, tarkime, apie 30 eurų. Taigi bendra mėnesio suma susilygins, o dar nevertiname daugiau važinėjant sugaištamo laiko, įvairių nepatogumų, efektyvesnių sprendimų sukuriamo komforto.
5. Įvertinti būsto likvidumą
Šiandien būsto keitimas nebėra vienkartinis gyvenimo įvykis, o pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, poreikiams ar atsiradus naujai svajonei, bus svarbu reikiamu metu esamą butą ar kotedžą sėkmingai parduoti. Būsto likvidumą lemia lokacija ir rajono potencialas 5–10 metų perspektyvoje, infrastruktūra, būste įgyvendinti technologiniai ir socialiniai sprendimai. Vietą ir jos potencialą įvertinti padėti gali atitinkamos srities specialistas, verta pasidomėti ir 5–10 metų miesto plėtros strategija.
Ilgalaikėje perspektyvoje vertingiausi bus tie būstai, kuriuose šiandien įdiegti moderniausi, alternatyvūs šildymo sprendimai, bei butai, kotedžai ar namai, kuriems suteikta aukščiausia energinė klasė. Pavyzdžiui, geoterminiu būdu šildomo maždaug 100 kv. m A / A+ energinio efektyvumo klasės būsto mėnesinės išlaidos tesudaro 15–20 Eur/mėn.
Pasak A.Čiūtienės, 2018 m. visi nauji būstai privalės būti A+ energinio efektyvumo klasės, 2021 – jau A++ klasės, todėl po 5 metų B energinio efektyvumo klasės būstai bus mažiau likvidūs. Tuo tarpu, iš visų šiuo metu sostinėje vystomų projektų, beveik trys ketvirtadaliai (apie 73 proc.) vis dar siūlo B energinės klasės būstus, apie 22 proc. būstų yra A energinės klasės, o A+ klasės būstų galima įsigyti tik 2 proc. projektų. Daugiau – 3 proc. – projektų siūlo C ir žemesnės energinės klasės būstus.
Pastebime tendenciją, kad žmonėms vis svarbesnis tampa bendravimas su to paties socialinio sluoksnio, vienodų pomėgių ir interesų kaimynais, todėl vis patrauklesniais tampa projektai, kuriuose pritaikomi socialiniai, gyvenimo komforto sprendimai: kompleksinės poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonos skirtingoms amžiaus grupėms, kur buriamos bendruomenės, joms organizuojami renginiai, didinamas saugumas ir panašiai.
