Stogus dengiantis meistras Arnas Grikietis (www.stater.lt) sako, jog šiandien stogo dangų pasirinkimas – kaip niekada didelis.
„Prieš maždaug penkiolika metų dažniausias kliento pasirinkimas buvo plieninė (skardinė) stogo danga, ir, savaime suprantama, pagrindiniai stogo dangų rinkos dalyviai buvo tokių dangų pardavėjai“, – prisimena stogų dengimo meistras.
Jo nuomone, 7 iš 10-ies atvejų tuomet buvo renkamasi plieninė danga, kaimynai ar meistrai ją rekomenduodavo, nes tokia danga stogą uždengti buvo tiesiog lengviausia (darbo prasme) ir pigiausia.
„Šiandien žmonės, besistatantys namus, gali rinktis iš daug platesnės dangų pasiūlos, yra gaminių net ir labai kaprizingam klientui. Stogo dangos gaminamos tokios, kad leidžia įgyvendinti įvairius architektūrinius, dizaino sprendimus. Beje, ir kokybiška plieninė danga šiandien nėra pigesnė už kitas. Negaliu jos peikti, nes vis dar per metus suklojame po 3000-5000 m2 plieninių stogų.
Tad į kokius 5 svarbiausius dalykus šis meistras siūlytų atkreipti dėmesį, renkantis savo būsimą stogą?
1. Akustika: ar ramiai miegate į palangę barbenanat lietui?
„Yra akustinės stogo dangų savybės. Aš, pavyzdžiui, miegu jautriai. Galiu pabusti nuo lašų, bampsinčių į palangę, ką jau kalbėti apie krušą, krentančią ant plieninės dangos. Žmonės sako, kad jie apsišiltina stogą ir nieko nesigirdi, bet jei esi pravėręs langą – nepamiegosi stipriai lyjant ar esant krušai“,– svarsto stogų meistras. Taigi, plieninė danga, veikiama įvairių gamtos stichijų, skamba garsiausiai. Į šiferį – jau tyliau. O galiausiai nuo lietaus garsų viduje miegančiųjų ausis saugos keraminės bei betoninės čerpės.
Betono ir keraminių čerpių dangos montuojamos ilgiau, reikalauja daugiau atidumo.
2. Pralaidumas šilumai
Dar vienas dalykas, kuriam stogo danga turi didelę įtaką – temperatūros perdavimas kitiems stogo sluoksniams. Turbūt daugelis iš vaikystės prisimename, koks jausmas būdavo užlipti į skarda dengto namo palėpę. Šiandien stogai izoliuojami termoizoliacinėmis medžiagomis, todėl patalpos neprikaista, tačiau po plieniniu stogu esanti difuzinė plėvelė, jei suformuotas per mažas tarpas tarp jos ir stogo dangos, pradeda irti.
„Čerpė niekada neperduos į stogą karščio, nes ji gaminama iš keramikos ar betono. Šiferis? Tai toks tarpinis pasirinkimas tarp skardos ir čerpių pralaidumo karščiui prasme“, – sako A.Grikietis.
3. Hidroizoliacija ir jos įrengimo kokybė
Po plienine stogo danga, atšalus orams, susikaupia daug mažų kondensato lašelių, nes ši danga yra kondensuojanti.
„Šis kondenstatas nuvarva ant difuzinės (hidroizoliacinės) plėvelės. Puiku, jei ją dėjo geras meistras. O jei koks kreivarankis? Montuodamas konstrukcijas jis gali pažeisti plėvelę ir tuomet pažeistose vietose ji praleis vandenį. O medis ir drėgmė, kaip žinote, nedraugauja. Patyrę meistrai naudoja hidroizoliacines priemones, kurios padeda užsandarinti vinių ir kitų tvirtinimo detalių padarytas skylutes.
Plieninė danga savaime nėra bloga – tačiau renkantis šią dangą reikia daugiau dėmesio skirti hidroizoliacijai, jai įrengti samdyti itin kruopščius, patyrusius meistrus.
Meistras priduria, jog hidroizoliacija turėtų būti tinkamai įrengta dengiant bet kokį stogą
„Jei hidroizoliacijos po stogu nėra – šis sprendimas padarytas taupant arba kai meistrai neteisingai pataria klientams. Visuomet prisiminkite, kad dizainerio šviestuvą galite nusipirkti ir vėliau, sofą galite pakeisti, o stogą keisti kainuos daugiatūkstantines sumas“, – perspėjo A.Grikietis.
Šiuo metu inovacijos statybų srityje yra pasistūmėję į priekį, po stogo danga klojamos įvairios difuzinės ir kvėpuojančios membranos, leidžiančios neuždengti namo tarsi „plastikiniu maišeliu“, tačiau į konstrukcijas nepraleidžiančios drėgmės.
4. „Auksinė“ taisyklė: geros medžiagos atiduodamos tik į geras rankas
Nuo žmogaus, klosiančio jums stogą, kruopštumo ir profesionalumo priklauso, ar ramiai ir šiltai gyvensite ateinantį dešimtmetį ar net kelis dešimtmečius. Todėl pašnekovas pataria, kaip reikėtų išsirinkti stogo meistrus.
„Aš, pavyzdžiui, negaliu suteikti buvusių klientų telefonų (nes jiems trukdytų atsiliepinėti į skambučius ir pasakoti apie mane), tačiau duodu adresus, kur yra namai su mano dengtais stogais. Galite pažiūrėti, kaip jie atrodo išoriškai, jei pamatysite kažką vaikštant namo kieme – ir užkalbinti, paklausti, kaip stogas laiko. Geras meistras neslepia savo atliktų darbų“, – sako pašnekovas.
A.Grikietis taip pat kviečia potencialius užsakovus į statybų aikštelę, pažiūrėti, kaip jo komanda atlieka darbus, kokią įrangą turi.
„Žinot, geriausia pabendrauti su žmonėmis akis į akį, apžiūrėti jų darbo aplinką, tai gali atstoti keliolika skambučių“, – šypsojosi meistras.
5. Stogo dengimo kaina priklauso nuo dangos tipo
Stogų meistras perspėja, jog daugiau darbo valandų (tuo pačiu auga ir darbų sąmata) reikalauja stogai, kurių architektūriniai sprendimai –sudėtingi. Pavyzdžiui, vieno ar dviejų šlaitų 100 m2 stogą galima uždengti per 3-4 dienas.
„Tačiau tokios pat kvadratūros keturšlaitį mes montuotume keliomis dienomis ilgiau. Kuo daugiau šlaitų, tuo darbas ilgėja. Nepamirškime ir aukštingumo faktoriaus, t.y., kuo aukštesnis stogas, tuo sudėtingiau, darbo tempas lėtėja“, – sako pašnekovas.
A.Grikiečio teigimu, betono ir keraminių čerpių dangos montuojamos ilgiau, reikalauja daugiau atidumo. Šiferio, plieninės dangos montuojamos paprasčiau ir atitinkamai montavimo laikas trumpėja.
„Nepamirškime, kad laikas, kurį meistras sugaišta dirbdamas, yra apmokamas ir kaina nebūna vienoda. Čerpių montavimas yra nuo 20 iki 50 proc. (tai priklauso nuo stogo architektūros) brangesnis, nei skardos montavimas“, – sako stogų meistras.
A.Grikietis sako, kad, pavyzdžiui, čerpės klasikinė forma yra gulinčios S raidės. Tačiau ieškant naujų dizaino, eksterjero sprendimų, pradėtos gaminti plokščios čerpės. Gaminant betonines čerpes sutaupomi energijos (ir finansiniai) kaštai, nes betoninių čerpių, priešingai nei keraminių, nereikia išdegti. Būtent todėl jų gamybos kaštai yra mažesni, tai atsispindi ir galutinio produkto kainoje.
Klientai – vis labiau nusimanantys apie stogo dangas
Šiandien stogų meistro klientai dažnai renkasi plienines, bituminės ar beasbestinio šiferio dangas. Rečiau pasirenkamas medžio skiedrų stogas (juo dengiami senovinio, autentiško stiliaus namai). Pašnekovo teigimu, vis didesnę dalį rinkoje užima molinės ar betoninės čerpės.
„Manau, kad žmonės atsikrato siauro požiūrio, praplečia akiratį statybinių medžiagų srityje. Sakyčiau, naujakuriai yra labiau apsišvietę šiais klausimais (informacijos gauna iš parodų, seminarų, pokalbių su statybinių bendrovių specialistais). Negalime atmesti to, kad žmonės keliauja, mato įvairius sprendimus, inovacijas, o gal tiesiog atranda tai, kas buvo sena, bet užmiršta“, – svarstė A.Grikietis.
