Nekilnojamojo turto specialistai pataria atkreipti dėmesį į būsto vietą pastate, vėdinimo galimybes, natūralų apšvietimą, orientaciją pagal pasaulio šalis, patalpų paskirtį ir atkreipti dėmesį į būsto ekslploatavimo kaštus bei garantijas.
Vieta pastate. Pasak Martyno Žibūdos, „Eika“ plėtros direktoriaus, rinkdamiesi butą, žmonės daug dėmesio skiria rajonui, tačiau kartais pamiršta pasidomėti buto vieta pačiame pastate.
Nuo to, kuriame aukšte arba kurioje pastato vietoje yra butas, gali priklausyti jo šildymo kaštai.
„Visi to paties daugiabučio gyventojai už šildymą moka skirtingas sumas, nors ir gyvena tame pačiame name.
Naujuose daugiabučiuose dažniausiai kaštų skirtumą lemia individualus šildymo reguliavimas, kur kas mažesnę įtaką daro buto vieta name. Tačiau neretai net ir ten, kur šildymas nereguliuojamas, sąskaitos skiriasi. O jeigu jos vienodos, tuomet skiriasi šilumos kiekis namuose.
Norintys šilčiau gyventi ar mažiau negu kaimynai mokėti už šildymą, senos statybos namuose turėtų rinktis vidinius butus, - sakė M.Žibūda.
Norintys šilčiau gyventi ar mažiau negu kaimynai mokėti už šildymą, senos statybos namuose turėtų rinktis vidinius butus. Dvi išorines sienas turintys kampiniai butai dalį šilumos „atiduoda“ į išorę. Su panašia problema susiduria ir apatiniame arba viršutiniame pastato aukšte esančių butų savininkai“, – pasakoja „Eika“ atstovas.
Vėdinimas. Šiuo metu dauguma daugiabučių Lietuvoje turi natūralią vėdinimo sistemą. Deja, ji ne visada užtikrina gryno oro cirkuliaciją bute.
Ekspertai pataria nuolat vėdinti patalpas, t.y. reguliariai, bent keletą kartų per dieną atidaryti langus. Taip vėdinti patalpas patartina net ir žiemos metu, tačiau tuomet iškyla pavojus susirgti ar prarasti dalį šilumos.
„Atsižvelgiant į energijos suvartojimą ir siekiant sutaupyti šildymo kaštus, naudingiau rinktis būstą su rekuperacine sistema, t.y. vėdinimu, naudojant šilumokaitį. Tiesa, senuose būstuose tokios sistemos nėra, nedaug ir naujų projektų, kuriuose įdiegta rekuperacija. Veikiant šiai vėdinimo sistemai ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neišleidžiama šiluma į išorę, neleidžiama susidaryti pelėsiui, nerasoja langai. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų“, – privalumus vardija „Eika“ atstovas.
Jau nuo 2016 metų visi naujos statybos namai privalės būti projektuojami ir statomi A energinės klasės, kuri numato privalomą rekuperacijos įrengimą.
Natūralus apšvietimas arba – insoliacija. Perkant butą svarbu apžiūrėti, ar kambariai turės pakankamai saulės šviesos.
Kartais naujakuriai susiduria su nenumatyta problema – priešais išdygsta naujas daugiabutis, dėl kurio į namus patenka mažiau šviesos.
Būtina kiekvieno gyvenamosios paskirties buto insoliacija yra dvi valandos nepertraukiamos, pro langus patenkančios šviesos. Kartais naujakuriai susiduria su nenumatyta problema – priešais išdygsta naujas daugiabutis, dėl kurio į namus patenka mažiau šviesos.
„Nutarę įsigyti butą, būtinai pasidomėkite, ar kaimynystėje neplanuojamos statybos.
Tą galima padaryti detaliai išnagrinėjus bendruosius statybų planus, kurie yra rengiami penkeriems ar dešimčiai metų į priekį. Taip bus išvengta nemalonios staigmenos, kuomet prieš jūsų buto langus netikėtai pradės kilti daugiaaukštis“, – sako „Eika“ atstovas.
Dažniausiai insoliacijos reikalavimų neatitinka senamiestyje esantys butai, nes jų statymo metais reikalavimo natūraliam apšvietimui nebuvo. Tad mėgstantys apšviestus kambarius itin atidžiai turėtų rinktis būstą centrinėje miesto dalyje.
Taip pat, jeigu būsto paskirtis yra negyvenamoji, toks butas neprivalo atitikti dviejų valandų saulės šviesos reikalavimo.
Buto vieta pagal pasaulio kryptis. Šviesos ir šilumos kiekis bute priklauso ir nuo to, į kurią pasaulio pusę nukreipti buto langai.
Šiandien statomi itin sandarūs daugiabučiai vasaros metu gali sukelti papildomų nepatogumų gyventojams, kurių buto langai nukreipti į pietinę pusę. Tokiame bute vasarą gali tekti kęsti karštį, kurį vargu, ar išsklaidys net ir kondicionierius.
Tačiau žiemą saulė prišildys kambarius, tad bus reikalingas tik minimalus šildymas.
Itin šilti būna ir į vakarus orientuoti butai, kadangi Lietuvoje labai ilgai šviečia vakarinė saulė. Jeigu mėgstate žiūrėti televizorių, siūloma įvertinti, kad vakarinės saulės apšviestame kambaryje reikės naktinių užuolaidų ar roletų, nes saulės šviesos gali būti per daug.
Taip pat jeigu pietinėje ar vakarinėje pusėje yra miegamasis, jo langus taip pat reikės uždengti, nes šis kambaryje bus įšildytas nuo saulės spindulių. Neutraliausia rytinė pusė, kadangi ryte saulė nėra kaitri, be to šviečia trumpiau negu vakarinė.
Patalpų paskirtis. Šis faktorius ypatingai svarbus perkantiems vis labiau populiarėjančius lofto tipo butus. M.Žibūdos teigimu, išsirinkusiems loftą patartina pasidomėti, kokios paskirties patalpos jame buvo anksčiau.
Jeigu pastate anksčiau buvo gamykla ar kitos gamyklinės patalpos, naudinga būtų atlikti matavimus, kurie parodytų, ar patalpoje nėra likusių cheminių medžiagų, kurios ilgainiui gali kenkti sveikatai.
Jeigu pastate anksčiau buvo gamykla ar kitos gamyklinės patalpos, naudinga būtų atlikti matavimus, kurie parodytų, ar patalpoje nėra likusių cheminių medžiagų, kurios ilgainiui gali kenkti sveikatai.
Taip pat verta atidžiai patikrinti ir dokumentus, jeigu įsigyjate negyvenamosios, o kitos paskirties patalpas. Joms netaikomi tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, minėta insoliacija, nėra privaloma vaikų žaidimo aikštelė, skiriasi nuo gyvenamosios paskirties pastatų atstumai iki automobilių stovėjimo aikštelės ar kito pastato ir t.t.
Pravartu ne tik sužinoti pastato paskirtį, bet kokius reikalavimus ši paskirtis nurodo.
Taip pat įsigijus kitos paskirties patalpas gyvenimui galima susidurti su papildomais mokesčiais arba ribojimais, pvz. vaikų registracija į vaikų darželius.
Buto pasas. Tai dar vienas dalykas, kuriam naujakuriai neskiria pakankamai dėmesio. „Eika“ atstovas buto pasą vadina buto enciklopedija, kurią atsivertęs šeimininkas gali sužinoti visą informaciją apie butą ir, esant reikalui, ją pasinaudoti.
„Eika“ atstovas buto pasą vadina buto enciklopedija, kurią atsivertęs šeimininkas gali sužinoti visą informaciją apie butą ir, esant reikalui, ją pasinaudoti.
Šis dokumentas su garantijomis turėtų būti įteikiamas kiekvienam naujo buto šeimininkui. Buto pase šeimininkas gali rasti visus kontaktus rangovų, kurie atliko statybos, apdailos ir kitus darbus.
Jame taip pat pateikiama garantinio aptarnavimo ir apdailos atlikimo tvarka, surašomos visos eksploatacinės instrukcijos – pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo sistemų.
Tačiau tik nedidelė dalis didžiųjų vystytojų pirkėjams įteikia tokį buto rinkinį.
„Būsto pirkėjai turi būti aktyvūs bei smalsūs ir reikalauti iš pardavėjo buto paso, kuriame būtų aiškiai nurodytos jo garantijos, eksploatavimo taisyklės, rangovai ir kontaktai, kur kreiptis esant garantiniam atvejui. Žmonės nepirktų salyginai kelis šimtus kartų pigesnio technikos prietaiso, pvz. skalbimo mašinos nors ir kokybiškos, jeigu jie negautų garantinės knygelės, tačiau perka būstą, kurio kaina didesnė net už prabangų naują automobilį”, – teigia „Eika“ plėtros direktorius.
