Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis gana griežtai pasisakė dėl biurokratijos lygio šalyje.
„Sutikau ministrą (Simoną Gentvilą, – aut. past) ir jam pasiūliau labai aiškų sprendimą – mes dabar visi užstrigę, asmeniškai galiu pasakyti, kad 7 projektai guli ir visi užblokuoti. Kaip mes galime tą pasiūlą atlikti? Kaip? Kaip loterijos bilietą ištrauksi, pasiseks ir išloši 24 mln. eurų, o gal ir ne. Dusinamės kaip reikalas, nors sprendimai labai paprasti“, – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) rengiamoje konferencijoje kalbėjo jis.
A.Avulis: „Nebijokite verslininkų“
A.Avulis pabrėžė, kad ministerija turėtų sukviesti rinkos dalyvius, kurie paaiškintų, su kokiomis problemomis susiduria, ką galima būtų taisyti ir supaprastinti.
„Kalbama viešai, kad pagerins, palengvins. Ima juokas čia sėdintiems žmonėms, kurie daro tuos projektus, jie šypsosi, juokiasi ir netiki tuo, ką kalbate. Tai yra politika. Viešai kalbate gražiai, o kai išsijungia kameros, viskas grįžta į vėžes. Niekas čia tokių klausimų nesprendžia“, – konferencijoje kalbėjo jis.
Verslininkas paragino kurti bendrą darbo grupę su verslu ir „naikinti perteklinę biurokratiją“. „Jūs vieni be mūsų tikrai nepadarysite to tinkamai ir profesionaliai“, – teigė jis.
A.Avulis ypač aršiai sukritikavo rudenį priimtą Žemės įstatymą, kuriuo buvo nustatyti papildomi mokesčiai statyboms valstybinėje žemėje. Jie įsigalios jau nuo kovo 1 dienos.
„Šiandien kalbės „Sorainen“. Taigi, manau, pasakys, koks jis yra šlamštas ir kaip jis nieko neišspręs. Dėl to, kad tas Žemės įstatymas buvo priimtas visiškai neatsižvelgiant į mūsų asociacijos pasiūlymus, nebuvo atsižvelgta į darbo grupės pasiūlymus. Politikai patys nusprendė, kad jie yra patys protingiausi ir jie viską puikiai patys žino. Žiūrėsime, kaip jis dirbs. Manau, kad jis nedirbs, turėsime dar didesnį chaosą, dar daugiau problemų“, – kalbėjo jis ir paragino „nebijoti verslininkų“.
Vieną perteklinės biurokratijos pavyzdžių A.Avulis nurodo detalaus plano keitimą ir jo korektūrą, o šios procedūros numatytos Teritorijų planavimo įstatyme.
„Aš jums siūlau sunaikinti korektūrą, sunaikinti lengvesnę procedūrą. Aš, verslininkas, prašau pasunkinti man sąlygas. Kas prieštaraus? Niekas, nes šiuo metu detalųjį planą darome metus laiko. Tada ateina patikrinti Statybos inspekcija ir sako, kad negerą procedūrą darėte, kartokite iš naujo. Atėjus į savivaldybę, jie sako: „o mums pofik, ką sako inspekcija, jūs turite daryti tokią procedūrą“. Ir mes kaip durneliai vaikštome nuo vienos žinybos prie kitos. Padarykite ją paprastą ir baigsis tūsas. Sutaupysime laiko, ateisime greičiau į rinką, sumažinsime pasiūlos ir paklausos disproporciją. Kodėl to nepadaryti? Aš tą padaryčiau per vieną dieną“, – kalbėjo jis.
D.Andrulionienė: esame absoliučiai pilkoje zonoje
Pykčio dėl detaliųjų planų korektūros neslėpė ir „Omberg group“ generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
„Mes irgi turime lygiai tokią pat situaciją. Tris mėnesius darėme detaliojo plano korektūrą, du mėnesius darėme keitimą, o vakar gavome vėl nurodymą daryti korektūrą. Tai reiškia, kad vėl grįšime į pirminį etapą. Pusė metų yra išmesta visiškai iš šito proceso, turime iš naujo teikti dokumentus“, – kalbėjo ji.
D.Andrulionienė pastebi kelias problemas. Pirmiausia, jos nuomone, Vilniaus savivaldybės darbuotojai nežino, kaip aiškinti naujus teisės aktus, Teritorijų įstatymo pakeitimus.
„Dėl to samdomės brangiausius teisininkus, kurie eina ir aiškina už mūsų pinigus, kaip turi dirbti savivaldybė ir ką ji turi daryti. Atsakomybės priėmimas yra didžiulė problema po visų tikrinimų. Ir visiškai neaiškūs terminai. Aš nebesuprantu, kokiais terminais yra reglamentuojamas savivaldybių darbuotojų darbas, per kiek laiko turi būti atsakoma, priežasčių yra milijonas, mes esame absoliučiai pilkoje zonoje. Kažkada tai turi išsispręsti“, – tvirtino ji.
D.Kvedaravičius: negalime „išjungti“ įstatymų
Atsakydamas aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius teigė, kad ministerija nebijo bendrauti su verslu. Kartu jis pabrėžė, kad, prieš išleidžiant įstatymų pakeitimus į viešus svarstymus, yra konsultuojamasi su rinkos dalyviais.
„Tariamės ir tikrai galime susitikti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.
Tačiau D.Kvedaravičius aiškino, kad, esant didžiuliai būsto paklausai, patys plėtotojai nesiūlytų (nors ir trumpam) „išjungti“ įstatymų, kurie, jų nuomone, neveikia taip, kaip turėtų.
„Paprasto sprendimo dabar, turbūt, nepriimsime. Tokie sprendimai nėra tiesmuki. Visada atsiras kiti partneriai, kurie sakys: palaukit, pasikvieskit ir mus, turime kitą nuomonę, norime kitaip nei nori vystytojai. Turime surasti kompromisus“, – konferencijoje tvirtino viceministras.
