Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Avulis: Vilniuje šiemet investuosime tik trečdalį planuotų lėšų

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ prognozuoja, jog dėl išaugusios biurokratijos Vilniaus savivaldybėje šiemet įmonė investuos tik trečdalį iš planuotų 50 mln. eurų.
Darbininkai
Darbininkai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Savivaldybė pripažįsta dėl teisės aktų pasikeitimų bei kokybės reikalavimų projektams gaunanti kur kas daugiau prašymų, tačiau pastebi, jog ne visi projektai yra kokybiškai atlikti.

A.Avulis: iš keturių planuotų leidimų gavome vieną

„Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtina, kad biurokratija savivaldybėje yra „išaugusi iki kosminio lygio“.

„Gauti statybos leidimą sugaištame gal tris kartus ilgiau nei, sakykime, prieš metus ar prieš du. Akivaizdu, kad jeigu neturėsime statybos leidimų, tai neturėsime ir verslo. Jeigu neturėsime statybos leidimo, tai negalėsime rinkai pasiūlyti būsto“, – BNS sakė A.Avulis.

„Šiemet planavome apie 50 mln. investicijų padaryti, turbūt padarysime kokį trečdalį iš tų 50 mln., nes tiesiog, jeigu nėra statybos leidimų, tai akivaizdu, kad nėra darbo“, – pridūrė jis.

Pasak A.Avulio, detaliojo plano sutarties rengimo procedūra nuo vieno mėnesio pailgėjo iki keturių, iki pusmečio užtrunka ir techninio projekto derinimas su savivaldybe.

Jo teigimu, šiais metais planavusi gauti keturis statybos leidimus „Hanner“ gavo tik vieną – daugiabučių projektui „Karoliniškių namai“ Sausio 13-osios gatvėje. Bendrovė dar laukia leidimų būsto projektams Kareivių, Kalvarijų ir Veprių gatvėse.

„Per šiuos metus turėjome gauti keturis statybos leidimus ir gavome iš tų keturių tik vieną. Nuo metų vidurio mes vis kovojame su savivaldybe ir biurokratais, jie vis sugalvoja kažkokią priežastį, kad dar kažką papildykite, tai dar kažką patikslinkite, tai dar pakoreguokite, tai išvis nieko nesako, tada mes pradedame reikalauti ir rėkauti, o jie sako, kad žmonių neturime, pas mus nėra kam dirbti“, – teigė A.Avulis.

Per šiuos metus turėjome gauti keturis statybos leidimus ir gavome iš tų keturių tik vieną.

Anot jo, problema gilėja, o savivaldybės vadovai jai skiria per mažai dėmesio.

„Vyksta toks nelabai smagus ir nelabai malonus dialogas su Vilniaus savivaldybe. Tenka tik apgailestauti, kad tai, ką mes norėjome, mes tiesiog neturėsime galimybių padaryti“ – pridūrė jis.

Pasak A.Avulio, procedūrų ilgėjimas gali lemti mažėjančią būsto pasiūlą.

„Būsto pasiūla Vilniuje yra nukritusi iki kritiško lygio – yra 3 tūkst. butų pasiūla. Tiesiog nepamenu, kada toks skaičius buvo, visada jis svyruodavo tarp 4-5 tūkst., bet kad liktų tik 3 tūkst., tai vėlgi čia rodo, kad pasiūla stabdoma ir jeigu nėra pasiūlos, tai kyla ir kainos bei žmonėms nėra iš ko rinktis“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Architektas: darbų apimtys išaugo penkis kartus

Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis teigia sutinkantis, kad projektų derinimo procedūros užsitęsė, o darbų apimtys užaugo penkis kartus. Pasak jo, pasikeitus teisės aktams nuo liepos 1 dienos tenka viešinti visus projektus.

„Visų darbų kiekis realiai užaugo penkis kartus, o žmonių, kurie tą darbą gali atlikti, skaičius nepadidėjo. Tai natūralu, kad dėl tokių nesubalansuotų teisės aktų kūrėjų veiksmų susidarė tokia perkrova visiems – ir projektuotojams, kurie tuščiai gaišta laiką prie kompiuterių laukdami prisijungiančių gyventojų dėl kokio nors garažo projekto, ir taip pat savivaldybėms, kurios rašo krūvą dokumentų, kurie realiai niekam nėra reikalingi“, – BNS aiškino M.Pakalnis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Jis pastebi, jog individualių namų projektų, skirtų vienai šeimai ir statomų pagal teisės aktus, viešinimas daugeliu atveju yra perteklinis.

„Jeigu yra pažeidžiami kaimynų interesai, tada taip, reikia tartis, diskutuoti, o šiaip dėl tokių paprastų, nedidelių namukų daryti visą viešinimo procedūrą tokią pat, kaip 120 tūkst. kv. metrų prekybos centrui, tikrai nėra tikslinga“, – sakė architektas.

Anot jo, ilgesnes projektų derinimo procedūras lemia ir aktyvi nekilnojamojo turto rinka, kai savivaldybei pateikiama daug projektų, neatitinkančių miesto architektūrinės ir urbanistinės kokybės reikalavimų.

„Jeigu visi vykdytų šituos reikalavimus, tai tas mūsų darbas būtų produktyvesnis ir nereikėtų projekto po dešimt kartų perdarinėti“, – pridūrė M.Pakalnis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?