A.Kaušpėdo vadovaujama architektūros studija rodo, kaip atrodytų atstatyta Gedimino pilis

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, studija „JP architektūra“, kurios lyderiais įvardijami Vilija ir Algirdas Kaušpėdai, sukūrė vizualizaciją su atstatyta Aukštutine pilimi. Ją viešindami architektai teigia bandantys sužadinti vilniečių ir šalies gyventojų troškimą atstatyti Gedimino pilį. Vizualizacija ketvirtadienį dalijasi „Vilniaus miesto svetainė“.
Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija
Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija / Vilniuje.info nuotr.

„Šiandien matome Vytauto statytos pilies liekanas ir siekiame atkurti būtent Vytauto laikų gotikinę pilį su kunigaikščio rezidencija. Tai buvo puiki, puošni, didinga pilis, pastatyta Vytauto klestėjimo metais ir skirta rodyti Lietuvos galią. Tačiau, gerbiant Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino atminimą, pilis ir po atkūrimo turėtų būti vadinama Gedimino vardu“, – svetainėje Vilniuje.info cituojamas A.Kaušpėdas.

Vilniuje.info nuotr./Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija
Vilniuje.info nuotr./Atstatytos Gedimino pilies vizualizacija

Joje taip pat rašoma, kad studija „JP architektūra“ subūrė pilies atstatymo entuziastų grupę, dvejus metus dirbusią prie Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo projekto. Teigiama, kad grupė studijavo su pilimi susijusius istorinius šaltinius, analogiškas analogiškos to laikotarpio centrines Europos pilis, buvo konsultuojamasi su specialistais, vertinami ankstesni pilies atkūrimo projektai, tiriama esama piliavietės situacija.

„Tikras proveržis nutiko, kai pavyko parametrizuoti Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius išlikusių pilies liekanų atžvilgiu, – rašoma svetainėje. – Tai padėjo suprojektuoti gana patikimą pilies 3D modelio pagrindą, nustatantį tikrus buvusios pilies gabaritus.“

Virtualią Vilniaus Aukštutinę pilį atkūrė architekto Luko Naručio vadovaujama kūrybinė grupė.

VIDEO: ANTIS (su Virgilijumi Noreika ir Donatu Montvydu) | Per amžius su Vyčiu už laisvą Tėvynę!

Istorikas Alfredas Bumblauskas yra teigęs, kad informacijos apie aukštutinę pilį nėra, o autentiški griuvėsiai yra geriau nei fantazijos.

„Labai gerbiu A.Kaušpėdą, kuris iškėlė tą idėją, bet į visas tas rekonstrukcijas žiūriu kreivai. Ir į žemutinės pilies rekonstrukciją žiūrėjau kreivai, tik jos atveju architektai išsprendė tam tikrą sąlyginumo problemą: buvo keturi Pranciškaus Smuglevičiaus žemutinės pilies paveikslėliai. Nors visi atstatytojai melavo, kad jie viską žino – nieko jie nežinojo.

O apie aukštutinę pilį mes apskritai nieko nežinome, todėl aš į tą idėją žiūriu labai nuosaikiai. Ta medžiaga, apie kurią kalba Napoleonas Kitkauskas, yra jo fantazijos, kaip ir visa žemutinė pilis“, – 2016 metais portalui Lrt.lt komentavo istorikas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė tuomet portalui pabrėžė, kad pirmiausia privalu sutvarkyti Gedimino kalną ir tik tuomet būtų galima diskutuoti apie pilies atstatymą.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės gruodžio 30-ąją paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Paskutinės naujienos apie kalno būvį – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų