Jau daugiau nei 10 metų trijų namų Preiloje savininkai – Arūnas Baltrušaitis, Saulius Vaičaitis ir Paulius Virgilijus Jaruševičius – mindo teismų ir valstybės institucijų slenksčius, bandydami įrodyti, kad jų namai yra legalūs.
Suprasti akimirksniu
- 2001 metais, gavus visus reikalingus statybos leidimus, Preiloje pastatyti trys moteliai, kurių vieną 2003 metais įsigijo A.Baltrušaitis
- Praėjus trejiems metams buvo panaikintas detalusis planas ir statybos leidimai, taigi namai staiga tapo nelegalūs
- Teismas nurodė nugriauti namus iki 2015 metų balandžio
- Vyriausybė įpareigojo VSTT parengti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, įtraukiant, jei įmanoma, griautinus namus
Preiloje 2001 metais buvo pastatyti trys moteliai. Namai turėjo visus reikalingus leidimus statyboms, buvo pripažinti tinkamais naudoti. Tokius juos ir pirko A.Baltrušaičio šeima 2003 metais.
Praėjus trejiems metams buvo panaikintas detalusis planas ir statybos leidimai, taigi namai staiga tapo nelegalūs. Tuomet prasidėjo ilgus metus trukę teisminiai ginčai.
Kitaip tariant, kaltos yra valdžios institucijos, per aplaidumą ar vedamos kitų interesų, įtraukusios žmones į dešimtmetį trunkantį ginčą, kainavusį daug nervų, pinigų ir vargu ar pasibaigsiantį namų savininkų naudai.
Griaus bet kokia kaina
„Jie tai vadina kompromisu“, – sarkastiškai juokėsi A.Baltrušaitis. Nors jo ir kaimynų namus Preiloje teismas liepė nugriauti, Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, bijodama didelių nuostolių, įpareigojo Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) parengti naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, įtraukiant, jei įmanoma, griautinus namus.
Be architektūros keitimo mes net kalbėti negalime apie šitų pastatų išlikimą, jie visiškai svetimi Kuršių nerijai, – 15min aiškino VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.
VSTT dabar siūlo namų savininkams rinktis vieną iš dviejų variantų – nugriauti namus ir padaryti ten automobilių stovėjimo aikštelę, arba namus perstatyti taip, kad jie būtų artimi Preilos architektūrai. Sprendimą namų savininkams reikia priimti iki gegužės pradžios.
„Be architektūros keitimo mes net kalbėti negalime apie šitų pastatų išlikimą, jie visiškai svetimi Kuršių nerijai, – 15min aiškino VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. – Neužtektų pasitvarkyti ir pasidažyti namo. Preilai artima architektūra yra žvejo sodybos.“
Jos teigimu, netrukus bus pradėtas viešas svarstymas, kuo būtų galima pakeisti Preilos motelius. Pertvarkymo būdų gali atsirasti ir daugiau. Preilos namų savininkai rinksis antrąjį variantą, tačiau panašu, kad taikiai šis ginčas nebus išspręstas.
„Jaučiuosi prievartaujamos merginos situacijoje. Mus trypia kojomis, kaip nori. Tai yra vieno žmogaus – R.Baškytės – karas“, – sakė A.Baltrušaitis.
Reikia griauti ir statyti iš naujo
„Negali kaltinti valstybės, gali kaltinti valdžią“, – kalbėjo vieno Preilos namų savininkas.
Tie namai yra karkasiniai, ir bet koks jų rimtas tvarkymas reiškia, kad juos reikia nugriauti. Tam reikia pinigų. O kur jų gauti, niekas nežino, – sakė vieno namo savininkas.
Jo ir kaimynų namai yra vienodi. Bet toks architektūros keitimas, A.Baltrušaičio teigimu, kainuos labai daug.
„Tie namai yra karkasiniai, ir bet koks jų rimtas tvarkymas reiškia, kad juos reikia nugriauti. Tam reikia pinigų. O kur jų gauti, niekas nežino“, – sakė vyras.
Jeigu nepavyks ginčo išspręsti savo naudai, jo laukia teismai: „Aš bylinėsiuosi, nes mano teisės yra pažeidžiamos. Nesiruošiu pasiduoti. Valstybė mūsų yra puiki, bet valdžios kartais yra nevykusios. Mano patirtis tą patvirtina.“
Tokių namų savininkų patirtiems nuostoliams atlyginti kompensavimo mechanizmas nėra patvirtintas. Juodkrantėje nugriauto restorano „Sorento“ savininkams patirtą žalą priteisė teismas. Jis, kaip ir Preilos namai, buvo pastatytas gavus visus būtinus statybos leidimus. Tokia valdžios klaida mokesčių mokėtojams kainavo 1,15 mln. eurų.
Kainuotų milijonus
„Jau nuvertėme žuvų restoraną – 1,15 mln. iš biudžeto sumokėjome. Ir ką, mes patyrėme iš to kokį nors malonumą? Visi mokesčių mokėtojai už tai sumokėjo. Nuverskim ir kitus namus. Valstybei tai kainuos mažiausiai 7–8 mln. eurų“, – 15min kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Jis sakė nesuprantantis, ką reiškia keisti pastatų architektūrą: „Jeigu nuversim, pastatysim iš naujo, ir vėl kažkam bus negražu. (…) Nuvertėme restoraną. Ką, vaizdas gražesnis pasidarė? Man ne. Už pievą ir absurdo paminklėlį, kuris ten pastatytas, sumokėjome 1,15 mln. eurų.“
Seimo narys pabrėžė, kad namai statyti gavus visus reikalingus leidimus, todėl dabar reikėtų bausti ne jų savininkus, o valdininkus, kurie per aplaidumą ar vedini kitų interesų, tuos leidimus išdavė, nors neturėjo teisės.
„Jeigu gauti leidimai, tai reiškia, kad viskas yra teisėta. Tie, kurie davė leidimus, gal tegul susimeta ir kompensuoja žalą, kad mokesčių mokėtojams nereikėtų mokėti? Kodėl mes turime sumokėti už tai, kad kažkas prisidirbo?“ – kalbėjo jis.
Nuskurdins Neringą
Visų nugriautų pastatų savininkų nuostolius privalės kompensuoti valstybė. Didelė finansinė našta užguls Neringos savivaldybės pečius. Tiksliau, jau užgulė, mat vien už restorano Juodkrantėje nugriovimą savivaldybei teks sumokėti apie 300 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerija nugriauto restorano savininkui jau kompensavo žalą, o dabar derasi su Neringa, kiek šių lėšų turėtų paimti iš savivaldybės biudžeto. „Manome, kad Neringa turėtų kompensuoti ne daugiau kaip 20–25 proc.“, – 15min sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Apie dar didesnę finansinę naštą, kuri užgultų Neringą, nugriovus daugiau pastatų, jis net nenori galvoti. Nes ir tie 300 tūkst. eurų yra sunkus akmuo po kaklu.
„Kai trūksta viešųjų tualetų, kai atlyginimai nekelti priartėjo prie minimumo miesto komunalininkams, tai šitos sumos neprisidės prie poilsiautojų gerovės ir infrastruktūros gerinimo“, – sakė D.Jasaitis.
Iš kur savivaldybė gaus tam reikalingų lėšų?
Visai neseniai įvažiavimas automobiliu į Neringą pabrango dvigubai – iki 20 eurų. Tiesa, D.Jasaitis tvirtino, kad šios lėšos niekaip nepapildo Neringos biudžeto – mat lygiai tokia pačia suma valstybė sumažina dotacijas šiai savivaldybei.
Valstybei kainuos ir griovimas, ir naujos statybos
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerio, Preilos namų savininkų advokato, Vaido Mackonio teigimu, VSTT nuolatos spaudžia savininkus, kad jie perstatytų namus savo lėšomis.
„Jie kalbasi nenoriai ir daro spaudimą, jis jaučiamas visą laiką. Savininkai nenori, kad tie namai būtų nugriauti, ir spaudžiami jie sutinka su sąlygomis. Situacija kebli – sutartis turi būti sudaryta, išreiškiant valią, bet panašu, kad jie sutartį gali pasirašyti prieš savo valią“, – sakė V.Mackonis.
Advokatas siekį griauti namus vadina politiniu sprendimu, kuriuo siūlytų pasidomėti netgi Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
15min komentaro apie Preilos namų savininkų padėtį paprašė ir nepriklausomos teisininkės.
Jie kalbasi nenoriai ir daro spaudimą, jis jaučiamas visą laiką, – 15min sakė Preilos namų savininkų advokatas.
„Turėtų galioti visiško nuostolių atlyginimo principas, t.y. niekuo nenusižengusiems pastatų savininkams valstybė ir savivaldybė turėtų atlyginti išlaidas, susijusias su namų pertvarkymu keičiant jų architektūrą“, – 15min aiškino advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad taikos sutartį įmanoma pasirašyti tik tuo atveju, jeigu jos šalys sugeba susitarti.
„Todėl namų savininkų teisė reikalauti kompensacijos atsirastų tik tuomet, jei dėl jos mokėjimo būtų susitarta taikos sutartimi“, – aiškino teisininkė.
Tiesa, nepanašu, kad savininkų ir VSTT dialogas yra konstruktyvus ir vedantis taikos sutarties link.
