Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Advokatė: kas nutinka su statiniais pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai?

Kilus nemažam ažiotažui dėl bandymų nutraukti sutartį su nekilnojamojo turto bendrove dėl valstybinės žemės nuomos buvusioje Vilniaus „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, verta įdėmiau pažvelgti, kokios yra nuomininkų teisės pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus. Šis klausimas aktualus ne vienam tūkstančiui žemės naudotojų – Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje buvo daugiau nei 100 tūkst. sutarčių, kuriomis išnuomota valstybinė žemė. Bendras išnuomotos žemės plotas sudarė daugiau nei 168 tūkst. hektarų.
Žalgirio stadiono teritorijoje  statomas viešbutis „Marriott“
Žalgirio stadiono teritorijoje statomas viešbutis „Marriott“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

99 metai – ne riba

Įstatymai numato, kad maksimalus žemės nuomos terminas yra 99 metai. Kai išnuomojama po statiniais ir prie jų esanti žemė, nuomos terminas nustatomas pagal pastatų eksploatacijos trukmę. Naujiems statiniams ši trukmė nustatoma pagal jų statybos projektą. Seniems, pastatytiems iki 1996 m. sausio 1 d., šis terminas nustatomas pagal statinių gyvavimo trukmės lentelę ir konkretaus statinio kadastro duomenų byloje nurodytą nusidėvėjimo procentą. Minėtoje lentelėje statinių eksploatavimo laikotarpis yra nuo 5 iki 120 metų, priklausomai nuo naudotų statybinių medžiagų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis ir Aušra Midėnaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Avulis ir Aušra Midėnaitė

Pagal dabartinį reglamentavimą pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį galima dviem atvejais. Pirmuoju atveju: dar nesuėjus nuomos terminui, tačiau atlikus sklype esančių statinių remonto, rekonstravimo, griovimo ir naujos statybos darbus, mažėja pastato nusidėvėjimas ir ilgėja jo naudojimo trukmė. Geriausias to pavyzdys yra renovacija. Todėl suremontavus esamą ar pastačius naują pastatą žemės sklypo nuomos terminas pratęsiamas.

Suremontavus esamą ar pastačius naują pastatą žemės sklypo nuomos terminas pratęsiamas.

Antruoju atveju, kurį numato Vyriausybės nutarimas: kai statinio naudojimo trukmės terminas, ir drauge – valstybinės žemės nuomos terminas, yra suėjęs, tačiau statinys yra eksploatuojamas toliau. Tokiu atveju, jeigu žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė savo įsipareigojimus, sudaroma nauja arba pratęsiama buvusi valstybinės žemės nuomos sutartis, o nuomos terminas nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis tokio tipo statinio naudojimo trukmės.

Taigi, nors įstatyme numatyta maksimali 99 metų valstybinės žemės nuomos riba, tačiau ji yra santykinė ir egzistuoja ne viena galimybė ją pratęsti.

Kompensacija gali būti didesnė už žemės kainą

Valstybė nuostolių atlyginimui išleis daugiau nei verta „atkovota“ žemė, tai turėtų būti svarus argumentas susilaikyti nuo sutarčių ginčijimo.

Civiliniame kodekse, kuris reglamentuoja teisės į sklypą praradimo pasekmes, numatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių rinkos vertė. Kompensaciją turi išmokėti žemės sklypo savininkas. Numatyta, kad išmokos galima išvengti, nuomininkui suteikus teisę kitu būdu, pavyzdžiui, servitutu, naudotis žemės sklypu.

Pastarojo laikotarpio valstybinės žemės nuomos ginčuose dauguma nuomininkų jokių neteisėtų veiksmų neatliko, taigi, jei teismai nuomos sutartis naikintų, tuomet lieka dvi alternatyvos: suteikti galimybę kitu pagrindu naudotis žeme po pastatais arba atlyginti statinių vertę pinigais. Turint omenyje, kad statomų statinių vertė neretai viršija sklypo vertę, grėsmė, kad valstybė nuostolių atlyginimui išleis daugiau nei verta „atkovota“ žemė, turėtų būti svarus argumentas susilaikyti nuo sutarčių ginčijimo.

Jei žemės nuomos sutartis teismo tvarka pripažinta negaliojančia dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai tai neįmanoma, jie gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Ginčus dėl statinių nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas.

Sutarties nuginčijimas dėl nuomininko kaltės yra gana hipotetinė situacija, kurią įmanoma įsivaizduoti tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomos teises įgijo suklastojęs dokumentus, davęs kyšį ar panašiomis aplinkybėmis. Pastarojo meto valstybinės žemės nuomos ginčuose apie tokius atvejus nekalbama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?