„Šiai dienai Europos Sąjungoje (ES) yra iš viso 27 šalys, kurios bendru sutarimu planuoja tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050 m., o iki 2030 m. planuoja sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc. Tikslai – ambicingi, o idėja labai gera ir itin reikalinga“, – sakė V. Vrubliauskas.
Lietuvoje yra paruoštas Nacionalinis pažangos planas, skirtas dešimties metų perspektyvai, pagal kurio atitinkamas veiklos kryptis ministerijos ruošia plėtros programas. Plėtros programos dalinamos į pažangos priemones, kurių veiklos aprašomos Aprašuose, kuriuos patvirtinus skelbiami kvietimai paramai gauti.
„Kalbant apie Nacionalinį pažangos planą, aplinkosaugai ir klimato kaitai aktualiausias šeštasis tikslas – užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui. Šio tikslo įgyvendinimui iš viso planuojamas beveik 5 mlrd. Eur biudžetas, Nacionaliniame pažangos plane numatyti uždaviniai, kurie be kita ko susiję ir su pastatų energetinio efektyvumo didinimu bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu, kas šiuo metu mums yra aktualiausia.
Šiame plane sudėti akcentai, įgyvendinant šeštąjį tikslą, patys rodikliai atskleidžia kryptis, kur finansavimas bus nukreiptas: išmetamų dujų sukeliančių šiltnamio efektą pokytis, sutaupytas galutinės energijos kiekis ir atsinaujinančių energijos išteklių dalies nuo bendrojo energijos kiekio didinimas. Didžiausias akcentas skiriamas dviem kryptims – energetiniam efektyvumui ir alternatyvių energijos šaltinių gamybos plėtrai“, – teigė APVA direktorius.
Anot jo, šeštasis tikslas išsiskaido į dviejų ministerijų veiklos sritis – energetikos ir aplinkos. Energetikos ministerijos numatomos investicijos yra nukreiptos į AEI priemonių, necentralizuotai šilumą gaminančių įrenginių, kurie mažiau taršūs, plėtrą, o plėtros programa patvirtinta dar praėjusių metų pabaigoje.
„Vienoje iš planuojamų pažangos priemonių „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ numatomos investicijos gaminantiems vartotojams ir gamintojams elektrinių statybai, kaupimo įrenginiams. Kita pažangos priemonė yra nukreipta jau į šiluminės energijos iš AEI gamybos technologijų plėtrą individualiuose namuose. Ateityje numatyta daugiau nei 120 mln. Eur finansavimą skirti trims priemonėms – neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui, iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui ir naudojančių efektyvius atsinaujinančius energetinius išteklius šilumos gamybos technologijų diegimui“, – sakė V. Vrubliauskas.
Jis pratęsė, jog Aplinkos ministerijos plėtros programa taip pat jau patvirtinta ir šiai dienai turimas konkretus uždavinys, kuris aktualus pastatų savininkams – švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą. Investicijos yra nukreipiamos į energetinį efektyvumą ir AEI plėtrą.
Kalbant apie daugiabučių renovaciją, šiuo metu Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintos esminės penkios veiklos: įprasta ir organinė renovacijos, organinių medžiagų gamybinių pajėgumų sukūrimas, skaitmenizavimas, daugiabučių namų renovacijos skatinimas.
Numatomomis priemonėmis ieškoma būdų skatinti gyventojus tiek renovuotis daugiabučius, tiek diegtis alternatyvius energijos šaltinius – pavyzdžiui, saulės elektrines. Šiuo metu rengiama priemonė kurios įgyvendinimui preliminariai planuojama skirti 3 mln. Eur. Ši priemonė turėtų būti aktuali daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkams, atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms ar piliečių energetikos bendrijoms. Daugiabučių gyventojai turėtų pasidomėti kokios sąlygos ir reikalavimai taikomi tokių bendrijų steigimui.
Planuojama subsidija vienam projektui yra nustatyta pagal fiksuotą įkainį – 322,91 Eur/kWh, projektas turėtų būti užbaigtas per 18 mėn. laikotarpį.Diegiant saulės elektrinę, pareiškėjai atskirais susitarimais turės susitarti dėl saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijų ir investicijų. Šiai dienai vis dar vyksta diskusijos su Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, ESO kaip tinkamai suformuoti reikalavimus priemonei, kad nekiltų problemų projektus įgyvendinant ateityje.