NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad pirmąjį pusmetį šalyje buvo sudaryti aštuoni 72 mln. eurų vertės sandoriai. Didžiausias jų – „M.M.M. Projektų“ plėtoto verslo centro Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūręs „Danske“ banko Globalių operacijų centras, perleidimas „Eastnine“. „Ober-Haus“ teigia, kad šio laikotarpio sandorių apimtys buvo mažiausios nuo 2013-ųjų.
NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers Lt“ teigimu – ji į statistiką įtraukią ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės komercinio investicinio NT sandorius – per 6 mėnesius sudarytas vos vienas sandoris – 128 mln. eurų vertės biurų komplekso „S7“ pardavimas. Bendrovė skaičiuoja visus tris „S7“ biurų pastatus, dėl kurių pardavimo susitarta pirmąjį pusmetį, tačiau užbaigtas tik vieno biurų pastato pardavimas.
Smulkesnius sandorius pristabdė griežtėjanti skolinimo politika
„Newsec“ Verslo vystymo vadovės Baltijos šalyse Neringos Rastenytės-Jančiūnienės teigimu, nedidelį sandorių skaičių lėmė griežtėjančios bankų skolinimo taisyklės.
„Dar pernai pastebėjome, kad sudaroma vis daugiau didesnės apimties sandorių, o smulkesnių sandorių mažėja. Priežastys yra kelios: visų pirma, bankai tapo itin išrankūs – mažesnių objektų pirkėjai paprastai yra mažiau profesionalūs, o tai taip pat apsunkino jų galimybes skolintis. Kita priežastis – mažų objektų pasiūla nėra didelė. Išskirčiau ir trečią priežastį: dalis bankų jau kuris laikas apskritai atsisako finansuoti prekybinės paskirties objektus, o mažų sandorių segmente vyravo prekybos objektai “, – BNS teigė ji.
Anot analitikės, griežtėjančios bankų finansavimo taisyklės taip pat darė įtaką ir stambių sandorių įgyvendinimui – kai kurie jų užtruko, nes pirkėjai jau vykstant sandoriui suvokė negalintys gauti planuotų finansavimo sąlygų, todėl turėjo persiderėti dėl kainos.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, jog prastesnius pusmečio rezultatus galima sieti su techninės priežastimis – kai kurie sandorai buvo nukelti į antrąjį pusmetį.
NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad pirmąjį pusmetį šalyje buvo sudaryti aštuoni 72 mln. eurų vertės sandoriai.
„Mūsų supratimu, rinka išlieka aktyvi, potencialių pirkėjų tikrai yra, galbūt pardavėjų – mažiau. Čia gal netgi savotiška turto pardavėjų problema, kad jie ne visada nori atsisveikinti su savo turtu. Bet jei pridėtume likusius du „M.M.M. projektų“ pastatus ir išankstinį „Park Town“ sandorį, pirmasis metų pusmetis atrodytų labai neblogai. Antrąjį pusmetį garantuotai bus sudaryta bent 120 mln. eurų vertės sandorių – dėl jų jau susitarta, liko tik juridiniai dalykai“, – komentavo jis.
Anot S.Vagonio, pirmąjį pusmetį nauja tendencija pastebėta prekybinio komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, kur iki šiol dominavę rinkos senbuvius pakeitė Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“.
Analitikų teigimu, pirmąjį pusmetį nebuvo sudarytas nė vienas sandoris logistikos ir sandėlių segmente. N.Rastenytės-Jančiūnienės manymu, tai susiję su maža šių objektų pasiūla, kurią iš dalies lemia logistikos centrų plėtotojų trūkumas.
S.Vagonio teigimu, investuotojai domisi sandėlių ir logistikos sektoriumi, todėl antrąjį pusmetį ar kitąmet sandorių šiame sektoriuje tikėtina sulaukti.
Kaune – vis daugiau fondus dominančių projektų
Rugpjūčio pradžioje Estijos investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondas už neskelbiamą sumą susitarė įsigyti Kauno biurų pastatą „River Hall“ ir parduotuvę „River Mall“ iš logistikos įmonių grupės „Girteka“ akcininkų netiesiogiai valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „ME Holding NT“. S.Vagonio teigimu, sandoris rodo, kad Kauno rinka domisi jau ne tik vietiniai investuotojai.
„Prekybos ir logistikos objektų sandoriai Kaune visada vyko. Kaunui trūko labiau išvystyto verslo centrų segmento, o dabar matome, kad šis segmentas vystosi ir biurų sandoriai atsiranda. Manau, kad artimiausių kelių metų perspektyvoje jie tikrai vyks“ , – komentavo S.Vagonis.
Vertindama Kauno biurų rinkos perspektyvas N.Rastenytė-Jančiūnienė teigė, kad mieste atsiranda vis daugiau projektų, kurie gali sudominti investuotojus.
Kauno rinka domisi jau ne tik vietiniai investuotojai.
Advokatų kontoros „Sorainen“ parterio Kęstučio Adamonio manymu, Kauno patrauklumui didelės įtakos turėjo ir ateityje turės paslaugų centrų plėtra, kuri iš dalies paskatino ir verslo centrų statybas.
„Kaunas įgauna pagreitį. Įvertinus tai, kad mieste yra darbo jėgos pasiūla, kurios reikia paslaugų centrams, Kaunas yra patraukli vieta paslaugų centrams kurtis arba plėstis. Kartu su jais ateina ir objektų pasiūla, todėl investuotojų dėmesys taip pat vis dažniau krypsta į Kauną“, – BNS teigė jis.
Biurų rinkos metai
Prognozuodami komercinio investicinio NT sandorių apimtis analitikai teigė, kad 2019-aisiais didesnė dalis sandorių bus sudaryta biurų klasėje.
„Jei nebus parduotas vienas stambus ar keli vidutinio dydžio prekybos centrai, šie metai Lietuvoje bus biurų pardavimo metai. Paprastai apie 60 proc. komercinio investicinio nekilnojamojo turto sandorių apimčių sudaro prekybinis turtas, apie 30 proc. – verslo centrai, dar dešimtadalis tenka logistikai. Panašu, kad šiemet verslo centrai nustelbs prekybos centrus. Kalbant apie 2019-ųjų sandorių apimtis, statistika gali būti blogesnė nei praeitų ar užpraeitų metų, bet ji garantuotai nebus tokia prasta, kaip atrodo dabar – po pirmojo pusmečio“, – komentavo S.Vagonis.
N.Rastenytės manymu, antrąjį pusmetį sandorių bus kur kas daugiau, o Vilnius pagal biurų investicinius sandorius, tikėtina, pirmaus Baltijos šalyse. Pasak jos, investicinių sandorių apimtis reikšmingai galėtų padidinti vietiniai fondai, kurių dalis kol kas yra pasyvūs.
„Jau daug kalbėta apie tai, kad rinkoje veikia tie patys žaidėjai. Galbūt reikia tikėtis šviežio oro gūsio sulig nauju prezidentu, gal tonas bus užduotas, kuris privačius investuotojus paskatins drąsiau rinktis investavimo produktus, kad investuotojai neapsiribos vien butų nupirkimu, o aktyviau dalyvaus sutelktinio finansavimo platformose, investuos į vietos fondus“, – kalbėjo ji.
