Gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės. Tačiau beveik tiek pat per metus krito inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbai. Toks statybos darbų mažėjimas šių metų pirmo pusmečio BVP augimą sulėtino 0,6 proc. punkto, rašoma pranešime spaudai.
SEB banko vyriausiausiojo analitiko Tado Povilausko teigimu, negyvenamosios statybos darbų mažėjantys mastai nieko nenustebino, mat šie metai yra tarpinis laikotarpis, kai statybos pagal naujus strateginius Lietuvai projektus yra dar nepradėtos.
„Statybos darbų apimtis ims augti jau kitais metais, kai prasidės tokių projektų kaip „Rail Baltica 2“ vėžės ir dujotiekio į Lenkiją tiesimo, Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos, Malkų įlankos Klaipėdos jūrų uoste gilinimo darbai“, – teigia T.Povilauskas.
Anot jo, jeigu pasiteisins lūkesčiai dėl gausėsiančių inžinerinių statybos darbų, šalies ekonomikos augimas kitais metais turėtų būti spartesnis.
Laikinas štilis
Inžinerinės statybos darbų pikas pasiektas 2014 metais, kuomet geležinkelių statybos darbų vertė pakilo nuo 114 iki 233 mln. eurų. Taip įvyko, nes 2013 metais pradėta ir praėjusiais metais baigta 365 mln. eurų vertės projekto „Rail Baltica“ pirmoji dalis, kai buvo nutiesta europinė geležinkelio vėžė nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno.
„Tačiau Jau 2015 metais geležinkelio statybos darbų mastas nusirito iki 82 mln. eurų, o šiais metais jis bus dar kuklesnis. Tiesa, Europos Komisija patvirtino „Rail Baltica 2“ projekto finansavimą, tad veikiausiai kitais metais geležinkelio statybų sektoriuje darbų vėl gausės“, – sako T.Povilauskas.
Energetikos sektorius atsigaus
2014 metai taip pat buvo sėkmingi energetikos sektoriui. Tais metais užbaigta didžiausia atlikta dalis elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ ir su jomis susijusios infrastruktūros statybos darbų. Taip pat vyko SGD terminalo laivo saugyklos „Independence“ prijungimui prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo tinklo susiję statybos darbai. Daugiausia magistralinio 110 kilometrų ilgio Kuršėnų–Klaipėdos dujotiekio tiesimo darbų atlikta praėjusiais metais.
„Šiais metais tokio masto darbų nei elektros, nei dujų sektoriuje nėra. Per pastaruosius kelerius metus nepriklausomi energetikos dalyviai taip pat buvo aktyvūs statybų užsakovai – pavyzdžiui, per dvejus metus buvo atlikti dideli vėjo jėgainių Pagėgių, Šilutės, Mažeikių ir Jurbarko rajonuose montavimo darbai. Tokio dydžio vėjo jėgainių parkų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus neatsiras“, – mano T.Povilauskas.
Analitiko nuomone, statybos darbų energetikos sektoriuje greitai turėtų pagausėti, nes prasidės statybos darbai pagal kelis Lietuvai svarbius energetikos projektus.
Pirmiausiai turėtų prasidėti Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbai, kurių vertė Lietuva bus apie 130 mln. eurų. Tikėtina, kad bus tiesiama antroji „LitPol Link“ elektros linija. 2017 metais prasidės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbai, kurios vertė kol kas siekia 380 mln. eurų. O Kauno kogeneracinės jėgainės projekto vertė siektų daugiau negu 140 mln. eurų.
Privačiame sektoriuje statybos darbų daugės
T.Povilauskas prognozuoja, kad privačių ir su energetika nesusijusių įmonių investicijos turėtų tik kilti. Mažmeninės prekybos Lietuvoje augimas lemia didžiųjų prekybos tinklų plėtrą, kurią skatina ir vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių skaičiaus didėjimas.
„Žvelgiant į dabartinius viešbučių projektus Vilniuje, tikėtina, kad artimiausiais metais smarkiai augs ir viešbučių statybos darbai. Pramonės pastatų ir sandėlių statybos darbus šiek pristabdė ekonomikos nuosmukis Rytų rinkose, bet darbų netrukus turėtų daugėti dėl Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo, ir dėl kai kurių įmonių aktyvesnės plėtros planų. Daug statybos darbų laukiama ir Klaipėdos jūsų uoste, kur bus didinami krovos terminalų pajėgumas, ypač jeigu nestrigs Malkų įlankos gilinimo darbai“, – tikina SEB banko analitikas.
