„Matome nemažą pagyvėjimą antrųjų namų segmente Palangoje ir Neringoje, taip pat šiokį tokį atsigavimą Druskininkuose. Palangoje tiek iš vystytojų, tiek iš pirkėjų pusės yra pakankamai didelis susidomėjimas“, – sako „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Anot jo, dažniausiai gyventojai poilsiui įsigyja mažus, vieno-dviejų kambarių 30-40 kv. m ploto butus. Tokiam būstui vidutiniškai išleidžiama apie 40-50 tūkst. eurų.
„Inreal“ duomenimis, 80 – 90 proc. atvejų antruosius namus perka lietuviai. Dažniausiai, tai gyventojai iš didmiesčių ar gretimų miestelių. Kauniečiai ir vilniečiai žvalgosi į Neringą, o mažesnių miestelių gyventojai – Palangą. Taip pat dalį pirkėjų sudaro emigrantai, kurie įsigyja būstą kaip investiciją.
Antrasis būstas – investicija
Jam antrina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, sakanti, kad dažniausiai į būstą poilsiui gyventojai žiūri kaip į investiciją.
„Žmonės mąsto, kaip uždirbti, kuomet iš indėlių to padaryti beveik neįmanoma, todėl antrieji namai perkami kaip investavimo priemonė. Tikrai nedaugelis perka juos tik sau ir negalvoja apie jų likvidumą. Žiūrima, kad būtų lengva išnuomoti, parduoti. Dažniausiai tai nėra labai didelis, veikiau ekonominio varianto būstas“, – sako ji.
Anot O.Bložienės, būstą poilsiui gyventojai dažniausiai perka iš nuosavų lėšų. Anot jos, įsigyti tokį turtą skolintomis lėšomis yra rizikingiau.
„Jeigu gyventojas nori įsigyti antrąjį būstą ir neturi nuosavų lėšų, tai reikia labai gerai pagalvoti, ar jis galės mokėti paskolos įmokas. Taip pat jeigu situacija pasikeis, pavyzdžiui, pajamos sumažės ir pablogės ekonominė situacija, tai kokia našta bus tas būstas ir jo išlaikymas. Tai turbūt pagrindiniai dalykai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigia ji.
Pasak O.Bložienės, savęs taip pat verta paklausti, ar planuojama su šia vieta sieti ateitį, ar būsto priežiūra ir išlaikymas nekainuos per brangiai, galbūt yra alternatyvių pinigų įdarbinimo šaltinių?
Didesnis pradinis įnašas
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, nors kiekvienas atvejis yra individualus, visgi antrajam būstui gyventojai turi būti sukaupę didesnę nuosavų lėšų dalį – apie 20-40 proc. perkamo būsto vertės.
„Kokia konkrečiai nuosavų lėšų dalis bus reikalinga, priklauso nuo įvairių aplinkybių, būsto vietos, jo paskirties: perkama nuomai, poilsiui ar vaikams, tėvams gyventi. Taip pat, lyginant su pirmojo būsto finansavimu, skiriasi ir ilgiausias paskolos terminas: antrajam būstui įsigyti jis gali siekti iki 20 metų“, – sako jis.
