15min primena, kad nuo trečiadienio viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo vietose galės apsigyventi žmonės, kuriems reikalinga saviizoliacija, taip pat tie, kurie į kitą savivaldybę keliauja darbo reikalais.
Viešbučiuose galės apsistoti ir tie žmonės, kurie gyvena toje pačioje savivaldybėje ar joje turi nekilnojamojo turto. Tiesa, viename kambaryje galės gyventi tik vienos šeimos ar šeimos ūkio nariai.
Viešbučių, kaimo turizmo ir sanatorijų vadovai šią žinią priima nuosaikiai – be didelio susierzinimo ar šoko. Pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybą „Karpynė“ ir restoraną bei viešbutį valdančios įmonės „Sūkuriškės“ vadovė Kristina Viršilienė 15min sakė, kad dėl didžiulio sergamumo klientų šiuo metu ir taip nėra.
„Pavasarį, kol nebuvo pilno draudimo nakvynei, vienas kitas tikrai atvažiuodavo. O dabar esame tušti, tačiau šildyti viską turime bet kokiu atveju, nes visiškai uždaryti ir nešildyti tiesiog baisu. Laukiam, kol pasveiks visi, nes situacija labai liūdna. Dabar tikrai nebegalvojame apie save ir savo verslą“, – patikino ji.
Laukia bet kokios paramos
Anot jos, įmonė pasinaudojo prastovų kompensacija ir subsidijomis, kurias dar gaus už lapkritį ir gruodį.
„Jos gelbsti, negalima sakyti, kad labai blogai. Iš valdžios esame gavę šį tą ir tai vertiname. O periodas sunkus visiems“, – kalbėjo įmonės vadovė.
K.Viršilienės teigimu, šiuo metu reikalinga bet kokia parama iš valstybės, kuri padėtų sumažinti nuostolius. Jos nuomone, pavyzdžiui, medikams skirta subsidija poilsiui pasiteisino ir pasitarnavo verslui.
„Tiek rugsėjį, tiek spalį apie 50 proc. mūsų viso užimtumo sudarė medikai. Tai labai gerai. Niekas nenori „man blogai, imk ir duok“, bet jeigu sugalvotų, kaip įsisavinti pinigus, kad jie neiškeliautų kažkur, tikrai tai sveikintina. Kad ir nuomotų izoliacijai apgyvendinimo įstaigų kambarius“, – patikino pašnekovė.
Tiesa, K.Viršilienė atkreipė dėmesį į nesusipratimus su „Invegos“ patalpų nuomos kompensacija. Nors paraišką įmonė užpildė dar prieš mėnesį, tačiau iškart buvo pranešta, kad pinigų gali ir neužtekti.
Praėjusią savaitę dienraštis „Verslo žinios“ skelbė, kad šios priemonės biudžetas buvo sumažintas nuo 100 mln. eurų iki 40 mln. eurų, o verslas pateikė paraiškų už 45,9 mln. eurų. Kol kas išmokėta 36 mln. eurų.
„Visiškai neišspręstas klausimas. Paskyrė: kas pirmas, tas ir gaus. O kas vėlesnis, tas negaus. Dar kol kas pinigų negavome. Turėtų būti sureguliuota taip, kad pinigų būtų skirta tiek, jog užtektų tam, kuris prašo ir kuriam priklauso“, – įsitikinusi ji.
Didžioji dalis darbuotojų – prastovose
Pasak K.Viršilienės, darbuotojų šiuo laikotarpiu atleisti neketinama, o didžioji jų dalis šiuo metu yra visiškoje arba dalinėje prastovoje.
„Dirba buhalterė, nes viena ar dvi sąskaitos, vis tiek reikia sutvarkyti ir pateikti. Stengiamės dirbti iš namų. Dabar taip pat dirbame su medikų kuponais, kuriuos galima išnaudoti ir atiduoti kaip maisto davinius, nes nebegali apsistoti. Todėl virtuvėje dirba keletas žmonių, kurie ruošia paketus“, – sakė pašnekovė.
Įstaigos direktorės nuomone, gavus subsidijas už prastovas, mokėti likusią dalį atlyginimo ir išlaikyti verslą tikrai pajėgs 3–4 mėnesius.
„O per tiek laiko, manau, tikrai bus suvaldyta pandemija. Aišku, jeigu už prastovas mokės ir nuomos ar šildymo kompensaciją suteiks, visi tie pliusiukai susidės ir išgyvensime“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu „Eglės“ sanatorija jau pranešė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija, – 177 darbuotojai.
Įstaigos vadovas, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda aiškino, jog didžioji dalis likusių žmonių bus išsiųsti į prastovas.
„Liūto dalis teks prastovoms. Tie, kurie išnaudos atostogas, bus siunčiami į prastovas“, – aiškino pašnekovas.
Paklausus, kiek dar verslas galėtų išsilaikyti, A.Salda patikino, jog darbuotojų atleidimai ir kitos priemonės tam ir buvo priimtos, kad sanatorijos nebūtų uždarytos apskritai. Todėl šiuo metu jis nemano, kad sanatorijos galėtų bankrutuoti.
„Su dabartiniais turimais finansiniais ištekliais ir valstybės pagalba bus tikrai galima pragyventi. Labai tikime, kad prasidėjus vakcinacijai, ta situacija pagerės“, – sakė jis.
Priminė reabilitacijos svarbą
Naujus ribojimus A.Salda įvertino paprastai – žmonių gyvybės ir jų saugumas yra pirmoje vietoje.
„Jeigu specialistai mano, kad situacija yra tokia, jog tokios priemonės būtinos, belieka sutikti, susitaikyti ir prisitaikyti“, – sakė pašnekovas.
Tačiau A.Salda atkreipė dėmesį, kad reabilitacinės paslaugos yra svarbios ir „jų negavimas gali reikšti neįgalumą visam likusiam gyvenimui“.
„Labai tikimės ir iš ligšiolinių kalbų, bent jau Sveikatos apsaugos ministerijos. Tikrai suprantame, kad jie tikrai tą žino, vertina ir supranta, jog uždraudus tokias paslaugas grėstų labai didelis neįgalumo išaugimas“, – 15min tikino sanatorijos vadovas.
Siūlo skatinti vartojimą
Pasak A.Saldos, pati reikšmingiausia parama sanatorijoms ir reabilitacijos centrams iki šiol buvo vadinamoji vienos dvyliktosios taisyklė – kuomet įstaigos kas mėnesį gauna planuotą sumą, kaip ir buvo numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis. Ši priemonė, anot jo, yra pati svarbiausia, kuri leistų sektoriaus įmonėms išgyventi sunkmetį.
„Įstaigos pasiruošusios reabilituoti COVID-19 persirgusius žmones ir valstybė turėtų būti suinteresuota nupirkti tokias paslaugas, nes labai daug žmonių lieka su liekamaisiais sveikatos reiškiniais po persirgimo“, – kalbėjo jis.
Jis, kaip ir K.Viršilienė, kaip itin pasiteisinusią priemonę įvardijo subsidijas medikų atostogoms.
„Jeigu kažką valdžia sugalvotų panašaus – atostogos policininkams, mokytojams ar kitiems, kuriems reikėtų tokių paslaugų, jos labai gerai veikia. Tokios priemonės ganėtinai nebrangiai valstybei kainuoja, bet skatina vartojimą ir jos galėtų būti viena geriausių pagalbos priemonių“, – įsitikinęs jis.
E.Šiškauskienė: už izoliaciją viešbutyje – kompensacija
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, sekmadienį sakė, jog valstybė galėtų kompensuoti izoliacijos viešbučiuose paslaugą.
„Izoliuotis viešbučiuose, ypač tuose, kurie teikia ilgalaikės nuomos paslaugas, yra idealus atvejis. Vyriausybė turėtų labiau išnaudoti tą potencialą neturtingiems žmonėms finansuoti. 400 eurų mėnesiui nėra didelė suma, padėtų jaunoms ar neturtingoms šeimoms“, – BNS teigė E.Šiškauskienė.
Pasak jos, apgyvendinimo verslo atstovai ketina susitikti su naująja Vyriausybe ir tartis, kaip galėtų viešbučiai prisidėti už tam tikrą finansinę paramą: „Ar kokį šildymą ar komunalines apmokėjus viešbučiams.“
PLAČIAU SKAITYKITE: Kaimo sodyboms – nuostoliai, viešbučiams – naujos galimybės
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį tvirtino, kad iki švenčių planuojama su Europos Komisija (EK) suderinti pagalbos priemonių verslui paketą ir netrukus pradėti dalinti lėšas. Šiuo metu numatyta nukentėjusiam verslui skirti 230 mln. eurų, nors A.Armonaitė užsimena, kad tai – ne riba.
Be praėjusios Vyriausybės suplanuotų subsidijų ir lengvatinių paskolų nukentėjusiems verslams svarstomos ir naujos priemonės.
PLAČIAU SKAITYKITE: A.Armonaitė: svarstysime ir naujas pagalbos verslui priemones
