Nekilnojamojo turto vystymo ir statybų korporacijos „YIT“ užsakymu nuomonės tyrimų ir apklausų bendrovės TNS atlikta tarptautinė apklausa rodo, kad 47 proc. lietuvių pirmenybę teikia butams, 34 proc. rinktųsi individualų namą arba kotedžą, likę apklausos dalyviai buvo neapsisprendę. Didžioji dalis – 84 proc. – apklaustųjų pirmenybę teikė nuosavam būstui.
Latvijoje 85 proc. respondentų linkę pirkti nuosavą būstą, Estijoje – 86 proc. Be to, lietuviai pagal būsto tipą artimesni estams nei latviams – 55 proc. latvių rinktųsi namą ar kotedžą, o butą – 36 proc. Estai atvirkščiai: 52 proc. rinktųsi butą, o namą – 37 proc.
„YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas nurodo, kad tendencijos labai priklauso nuo būsto segmento.
„Išskirčiau tris segmentus – ekonominį, aukštesnės klasės ir prabangaus būsto. Pastebime, kad aukštesnės klasės ir prabangaus būsto segmento pirkėjai labiau kreipia dėmesį į vystytojo patikimumą, suteikiamas garantijas, projekto vietą, būsto išplanavimą ir įrengimą, medžiagas, kurios buvo panaudotos statybų metu. Jie laisvesni rinkdamiesi, todėl ir įvertina šiuos kriterijus. Ekonominės klasės būsto pirkėjai visada jautrūs kainai, kitų segmentų pirkėjų įpročiai keičiasi. Jeigu anksčiau gyventojai pirko mažesnius būstus, kad galutinė kaina būtų mažesnė, dabar perka ir didesnius aukštesnės klasės butus“, – teigia K. Vanagas.
Anot jo, sprendimą, kokį būstą pirkti, dažniausiai lemia tai, ar butas įsigyjamas gyvenimui ar investicijai.
Lietuviai linkę būstui skirti daugiau
Tyrimas rodo, kad 31 proc. respondentų Lietuvoje būsto pirkimui linkę išleisti mažiau nei 100 tūkst. eurų, šiek tiek mažiau (29 proc.) investicijoms į nekilnojamąjį turtą linkę skirti nuo 100 iki 150 tūkst. eurų.
Vyraujantis buto tipas – trijų kambarių su virtuve arba sujungta virtuve (rinkosi 41 proc.). Populiarūs ir dviejų kambarių butai (39 proc. pasirinkimas). Kaip optimalų dydį 33 proc. nurodė 41–60 kv. m būstą, 31 proc. – 61–80 kv. m, 21 proc. rinkosi didesnį nei 110 kv. m plotą.
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje respondentai buvo linkę skirti mažiau lėšų būsto įsigijimui, tačiau pirmenybę teikė didesniam būstui.
73 proc. latvių būstui buvo linkę išleisti mažiau nei 100 tūkst. eurų, 14 proc. planavo investuoti nuo 100 iki 150 tūkst. Labiausiai buvo linkę rinktis trijų kambarių butą (34 proc.), kiek mažiau jautė poreikį dviejų kambarių butams (28 proc.). 26 proc. respondentų optimalus buto dydis buvo 61–80 kv. m ploto, 22 proc. – 41–60 kv. m, 21 proc. – daugiau nei 110 kv. m.
61 proc. estų planavo išleisti būstui mažiau nei 100 tūkst., o 22 proc. tam skirtų 100–150 tūkst. Populiariausias pasirinkimas buvo 3 kambarių butas (43 proc.), mažiau respondentų nurodė dviejų kambarių būstą (28 proc.). 33 proc. optimalus pasirinkimas buvo 61–80 kv. m ploto būstas, o 32 proc. – 41–60 kv. m .
Kas lemia apsisprendimą
Apklausa rodo, kad nors būsto vietos pasirinkimas Lietuvoje yra stiprėjanti tendencija, tačiau ji atsilieka nuo kaimyninių Baltijos valstybių. Lietuviai dažniausiai renkasi pagal kainą (80 proc.), o vieta, kaip kriterijus, yra antroje vietoje (77 proc.). Latvijoje šie du pasirinkimai yra tolygūs (atitinkamai 84 ir 83 proc.), o Estijoje vietos kriterijus yra svarbesnis už kainą – atitinkamai 89 proc. ir 86 proc.
Mažos eksploatacijos sąnaudos yra trečia pagal svarbumą būsto savybė Lietuvoje (65 proc.) – estams ji taip pat svarbi (67 proc.). Latviai labiau dėmesį kreipia į išplanavimą (61 proc.). Estijoje buto išplanavimą kaip vieną svarbiausių aspektų nurodė 57 proc., Lietuvoje – 54 proc. respondentų.
Įdomu tai, kad latviai ir estai kreipia dėmesį į paslaugų, tokių kaip vaikų darželis, mokykla, parduotuvė ir kt., artumą, kas lietuviams ne taip svarbu. 52 proc. latvių minėjo tai kaip svarbų aspektą, o estų tokių buvo 42 proc. Lietuviams svarbiau geras susisiekimas (48 proc.), kuris ne taip akcentuojamas Latvijoje (40 proc.) ir Estijoje (39 proc.)
„Poreikis keltis iš priemiesčių į centrą, kur yra visos paslaugos, labiau pastebimas tarp šeimų, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų. Jei anksčiau buvo keičiama vieta į plotą – priemiesčiuose buvo galima įsigyti didesnio ploto būstą pigiau nei butą, žmonės „atsikando“ nuolatinio vaikų vežiojimo į mokyklas ir būrelius, didelių atstumų iki darboviečių, automobilių spūsčių ir prastos infrastruktūros. Dabar jie atidžiau renkasi, kur įsigyti būstą“, – apie tendencijas pasakoja K. Vanagas.
