Įgyvendintos atsakingo skolinimosi nuostatos
„Nuostatą, susijusią su palūkanomis, vertinu kaip atsakingą skolinimąsi. Tokios palūkanos, kokios yra dabar, yra neįprastai mažos, ir akivaizdu, kad jos ilgą laiką tokios būti negali. Būsto paskola yra ilgalaikis dalykas, tik laiko klausimas, kada palūkanos vėl pradės didėti“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tie žmonės, kurie šiandien ima kreditus ir galvoja, kad dvejus metus jos (palūkanos nedidės), na tai jie per daug gerai vertina savo galimybes prognozuoti, – juokavo J.Varanauskienė.
„Tie žmonės, kurie šiandien ima kreditus ir galvoja, kad dvejus metus palūkanos nedidės, tai jie per daug gerai vertina savo galimybes prognozuoti“, – juokavo J.Varanauskienė.
Ekonomistė sakė, kad hipotetinių 5 proc. palūkanų, tai yra beveik du su puse karto didesnių negu yra dabar, įtraukimas svarstant būsto paskolos paraišką yra viena iš atsakingo skolinimosi nuostatų.
Kaip rašoma Lietuvos banko internetinėje svetainėje, naujuose ASN įtvirtinta nuostata, kad maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. nuolatinių mėnesio pajamų.
Vis dėlto pažymima, kad, jeigu pagal esamas rinkos palūkanas visų kliento įsipareigojimų suma sudarys 35 proc. jo mėnesio pajamų, o pritaikius hipotetines 5 proc. palūkanas šis santykis padidės iki 46 proc., būsto paskola asmeniui vis tiek gali būti suteikta.
„Visi šie apskaičiavimai yra pagrįsti rimta ekonometrine analize“, – teigė SEB šeimos finansų ekspertė.
J.Varanauskienė sakė besidžiaugianti, kad paskolą imantiems žmonėms bus priminta, kad dabartinė palūkanų situacija po kelių metų gali visiškai pasikeisti.
J.Varanauskienė sakė besidžiaugianti, kad paskolą imantiems žmonėms bus priminta, kad dabartinė palūkanų situacija po kelių metų gali visiškai pasikeisti.
SEB šeimos finansų ekspertė taip pat priminė, kad daugelį metų Lietuvoje egzistavo nuostata, pagal kurią kreditas būstui negalėjo būti suteiktas ilgesniam negu 25 metų laikotarpiui.
„Kodėl atsirado 30–40 metų laikotarpiai? Tai galima sieti su būsto paskolų rinkos liberalizavimu. Tai buvo daroma tam, kad daugiau žmonių galėtų paimti didesnius kreditus, nes kuo ilgesnis terminas, tuo nevisiškai proporcingai, bet didėja maksimali leistina suma, kurią galima pasiskolinti“, – aiškino J.Varanauskienė.
SEB šeimos finansų ekspertė teigė, kad didesnę įtaką būstą norinčioms pirkti jaunoms šeimoms turėjo prieš keletą metų priimtas sprendimas, pagal kurį visi paskolą butui ar namui norintis imti asmenys turi įnešti 15 proc. savo lėšų.
Gitanas Nausėda: gyvename palūkanų normų dugne
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad papildomi apribojimai beveik nepaveiks paskolų išdavimo rinkos.
Jeigu žmonės abejoja savo galimybėmis tai padaryti nuo lapkričio 1 d., tai jie gali paimti paskolą iki to laiko, – sakė G.Nausėda.
„Buvo padarytas post factum vertinimas. Kalbėti apie tai, kad labai didelė dalis žmonių negalės pasiskolinti, tikrai negalima. O jeigu žmonės abejoja savo galimybėmis tai padaryti nuo lapkričio 1 d., tai jie gali paimti paskolą iki to laiko“, – sakė G.Nausėda.
Jis pažymėjo, kad nauji skolinimosi nuostatai kredito įstaigoms taip pat numato galimybę suteikti paskolą net ir tuo atveju, jeigu skolos aptarnavimo paslaugos viršija 40 proc. žmogaus gaunamų pajamų. Tiesa, pasak G.Nausėdos, tokių paskolų neturėtų būti labai daug ir jų apimtis privalės būti apribota.
„Šiuo metu gyvename palūkanų normų dugne. Kai kam susiformuoja lūkesčiai, kad taip bus visada, tačiau taip nebus visada“, – tvirtino G.Nausėda ir pridūrė, kad naujos nuostatos paruošia namų ūkius palūkanų normų kilimui ateityje bei apsaugo dalį namų ūkių nuo neapgalvotų sprendimų bei vėliau kilsiančių problemų.
SEB banko prezidento patarėjas tikino, kad populiariausia būsto paskolas imti 20–30 metų laikotarpiui.
Naujosios nuostatos apsunkins taupančiųjų padėtį?
Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad nauji ASN pagerins sąlygas tiems žmonėms, kurie ir be didelių paskolų gali įpirkti prabangius būstus, tačiau ieškančiųjų būsto ekonominės klasės segmente padėtis pablogės.
M.Statulevičiaus teigimu, paskolos termino trumpinimas ir hipotetinių 5 proc. palūkanų testas yra aktualiausias tiems asmenims, kuriems būstą įpirkti yra sunku, pirmiausiai jaunimui.
M.Statulevičiaus teigimu, paskolos termino trumpinimas ir hipotetinių 5 proc. palūkanų testas yra aktualiausias tiems asmenims, kuriems būstą įpirkti yra sunku, pirmiausiai jaunimui.
„Jiems maksimalus paskolos terminas trumpėja dešimtmečiu. Tik po studijų dirbti pradėjusiam žmogui, nenorinčiam žengti į nuomos rinką, ilgesnis terminas reikalingas dėl gaunamų mažesnių pajamų“, – mano LNTPA direktorius.
„Pavyzdžiui, studijas baigęs jaunuolis uždirba maždaug vidutinę algą – apie 700 eurų per mėnesį. Pagal finansinio elgesio taisykles, dešimt procentų pajamų turi būti taupoma. Vadinasi, jam pavyktų per mėnesį atsidėti 70, per metus – apie 840 eurų“, – dėsto M.Statulevičius.
„Toliau nuo miesto centro esantis 45 kv. m. naujas dviejų kambarių būstas Vilniuje su pilna apdaila, įrengimu bei baldais šiuo metu kainuoja apie 81 tūkst. eurų. Pirkėjui reikės sukaupti apie 12,15 tūkst. eurų pradiniam įnašui. Kitaip tariant, uždirbant vidutinę algą ir atsidedant po dešimtadalį pajamų pradinį įnašą reikėtų kaupti daugiau nei 14 metų“, – situaciją nekilnojamojo turto rinkoje vertino M.Statulevičius.
Skačiuojama, kad po studijų pradėjęs dirbti 24 metų jaunuolis, uždirbantis vidutinę algą, pirmąjį būstą galėtų įsigyti būdamas 38-erių.
Skačiuojama, kad po studijų pradėjęs dirbti 24 metų jaunuolis, uždirbantis vidutinę algą, pirmąjį būstą galėtų įsigyti būdamas 38-erių.
Kitaip tariant, įnašas norint gauti paskolą būstui tėvų paramos neturinčiam žmogui yra didelis iššūkis.
„Jeigu paskolos terminas trumpinamas iki 30 metų ir įvedamas 5 proc. palūkanų šoko testas, dalis jaunų žmonių pasiskolinti tiesiog negalėtų. Ir ką daryti tiems, kurie šiandien jau yra sumokėję 15 proc. užstatą vystytojui ir laukia statybų pabaigos, suplanavę skolintis 40-čiai metų? Dalis jų pasikeitus taisyklėms būsto tiesiog neįpirks“, – niūrią ateitį apie nuosavą būstą svajojančiam jaunimui piešė LNTPA direktorius.
