Apžvalga: vasara NT nuomos rinkai buvo netradicinė, rudenį laukia daugiau pokyčių

Nors būsto nuomos kainos kol kas nekyla taip sparčiai kaip pardavimų, neseniai pasibaigusios vasaros rodikliai rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) bumas paveikė ir nuomos sektorių, o artimiausiais mėnesiais tikėtini dar didesni pokyčiai, rašoma pranešime spaudai.
Gustas Germanavičius
Gustas Germanavičius / „InRento“ nuotr.

Šią vasarą būsto nuomos rinkoje buvo fiksuotas didesnis susidomėjimas nei įprastai, pastebi Gustas Germanavičius, sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ vadovas.

„Kaip ir kiekvienais metais, šiemet prasidėjus šiltajam sezonui nuomos poreikis, palyginus su pavasariu, atslūgo. Tačiau, lyginant su ankstesnėmis vasaromis, susidomėjimas nuoma buvo gerokai stipresnis. Visą vasarą stebėjome tokį pat aktyvumą, kuris anksčiau pasirodydavo tik vasaros pabaigoje“, – sako G.Germanavičius.

Pasak eksperto, pavyzdžiui, Vilniuje visą vasarą stabiliai augo vidutinė nuomos kaina. Nuo gegužės mėn. iki rugsėjo ji padidėjo 6 proc., nuo 11,09 iki 12,06 eurų už kv. m.

Nebepajėgia įpirkti būsto

G.Germanavičius teigia, kad didesnį nei įprastai susidomėjimą būsto nuoma lėmė daugiausia pastaruoju metu vykstantis NT bumas, kurio metu fiksuojamas dviženklis būsto pardavimo kainų augimas.

„Jaunesni, darbo rinkoje dar neįsitvirtinę žmonės arba neišgali įsigyti būsto, arba dar dvejoja dėl ilgalaikių gyvenimo planų. Nenuostabu, kad kylant pardavimo kainoms šie žmonės dar vangiau perka būstus, todėl proporcingai auga ir NT nuomos rinka, – sako „InRento“ vadovas. – Be to, tie žmonės, kurie gali sau leisti įsigyti būstą, turi mažiau pasirinkimo tai padaryti, nes būsto pasiūla kol kas dar nepasivijo paklausos.“

G.Germanavičius pastebi, kad labiau nei prognozuota šią vasarą išpopuliarėjo galimybė ilgesniam laikui – mėnesiui ar visai vasarai – išsinuomoti sodybas ar poilsio apartamentus.

„Tai veikiausiai lėmė tai, kad žmonės šią vasarą vis dar mažiau ryžosi važiuoti poilsiauti į užsienį bei turėjo didesnes galimybes dirbti iš namų ir derinti darbą su poilsiu gamtoje ar prie jūros“, – sako G.Germanavičius.

Taip pat vasarą pastebėta, kad gyvenamojo būsto nuoma domėtis pradėjo ir vidutinio amžiaus (40–50 metų) dirbantys žmonės, kurie anksčiau šioje rinkoje dalyvavo pasyviau.

Kainoms augant randasi naujos būsto formos

Būsto nuomos kainos kol kas kyla lėčiau už pardavimo. Lyginant pernai metų rugsėjį su šių metų atitinkamu mėnesiu, butų pardavimo kainos Vilniuje padidėjo 16 proc., tuo metu nuomos – 12,5 proc. Kita vertus, kai kuriuose segmentuose nuomos kaina auga sparčiau ir, paklausai išliekant aukštai, tikėtina, kad kaina ir toliau kils.

„Tvarkingo vidutinio dydžio buto nuomos kaina Vilniaus senamiestyje 2019 m. buvo apie 500 eurų / mėn., o šiuo metu siekia net apie 800 eurų / mėn. Tai – žymus kainos padidėjimas, lemiantis, kad jaunų, darbo rinkoje neįsitvirtinusių žmonių galimybės nuomotis būstą mažėja“, – teigia G.Germanavičius.

Tikėtina, anot eksperto, kad NT pardavimų bumui nerimstant, nuomos kainos taip pat spartins augimą. Tačiau platesnių nuomos galimybių rinkoje suteiks naujo tipo ekonomiškesni ir patrauklesni būsto variantai.

„Pastaruoju metu daugėja bendragyvenimo apartamentų (angl. co-living), siūlančių nedidelius kambarius su „viskas įskaičiuota“ bendro naudojimo patalpomis. Tokiuose vienam ar dviems žmonėms skirtuose būstuose darbo, poilsio, virtuvės, laisvalaikio ir pramogų erdves siūloma dalintis su kaimynais, – pasakoja „InRento“ vadovas. – Žmonės pradeda rinktis bendruomeniškesnį, socialesnį ir mažiau individualistinį gyvenimo būdą tam, kad sutaupytų pinigų. Tikėtina, kad netolimoje ateityje išvysime daugiau tokio tipo nuomos galimybių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis