Kaip bus iš tikrųjų, ar robotai perims žmonių darbą? Į šį klausimą atsakyti bando Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Pokyčiai statybų sektoriuje, kokie jie?
Ketvirtoji pramonės revoliucija, visuotinė skaitmenizacija, robotizacija ir su jomis susijusių technologijų vystymasis kasdien keičia pasaulį, o kuriamus pokyčius galime justi daugelyje sričių, tarp jų ir statybose, kur greitis, kokybė ir išmanieji įrenginiai jau tapo kasdienybe.
„Šiandien pagrindinis prioritetas – statybų greitis ir kokybė, o to pasiekti neįmanoma be skaitmeninių technologijų ir įrankių naudojimo statybos bei projektavimo procese. Pavyzdžiui, prieš penkis dešimtmečius Sidnėjaus operos teatras buvo pastatytas per 14 metų, o šiandien statybininkai visą Olimpinį miestelį ar Londono Olimpinį stadioną pastato per 5 metus. Ryškius pokyčius matome ir Lietuvoje: Sporto rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo statomi net 6 metus, o štai dabar aukščiausius reikalavimus atitinkančioms Continental ar Vakarų medienos grupės gamyklų statyboms prireikia vos 2 metų“, – sako LSA prezidentas D.Gedvilas.
Pasak jo, anksčiau naudotus popierinius statinio projekto modelius ir šūsnis popierinių brėžinių pakeitė skaitmeniniai projekto modeliai, statybos proceso planavimas ir technologinių įrenginių valdymas vykdomas išmaniuosiuose įrenginiuose, o statybos dokumentai perkeliami į skaitmeninę laikmeną ir statinio viso gyvavimo ciklo informacija kaupiama jau skaitmeniniu formatu.
„Ateityje pastatai bus projektuojami ir jų duomenys kaupiami tik skaitmeninėje erdvėje, o kiekvienas statinys ir net patys miestai turės savo informacinius modelius su 3D vizualizacijomis. Nėra abejonės, jog statybos elementai ir detalės bus spausdinami 3D spausdintuvais, vystysis aplinką tausojanti statyba.
Jau šiandien yra testuojami robotai, kurie gali atlikti tokius darbus kaip plytų klojimas, mūrijimas ar armatūros tvirtinimas, o tai reiškia, kad jie gali daryti daug, o gal net visus, žmonių atliekamus darbus statybvietėje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Šveicarijoje duris atvėrė tik robotų pastatytas namas, o Seulo robotų muziejaus statyboms, kurias planuojama baigti 2022-aisiais, taip pat buvo pasirinkti tik robotai“, – teigia LSA prezidentas.
Ateities statybininkai – kokie įgūdžiai bus reikalingi?
Anot D.Gedvilo, kartu su technologine pažanga atsiranda ir naujų įgūdžių poreikis darbo rinkoje – ateities statyboje skaitmeninius duomenis apdoros ir daugelį darbų atliks dirbtinis intelektas, todėl bus reikalingi specialistai, gebantys jį išmaniai valdyti.
„Jau šiandien statybose reikalingas toks specialistas, kuris ne tik išmano statybos technologiją, procesus, statybinių medžiagų įvairovę, bet ir gebantis naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įrankiais, bendraujantis daugiau nei viena kalba ir pasižymintis statinio informacinio modeliavimo bei kitomis naujomis kompetencijomis. Tai – ateities profesija kūrybingiems žmonėms“, – sako D.Gedvilas.
Augant Lietuvos statybų sektoriaus eksportui ir tarptautinių infrastruktūros projektų skaičiui, statybų įmonės į savo komandų gretas nori priimti vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, sparčiai auga projektuotojų ir inžinierių poreikis, tačiau darbo rinkoje matomas rekordinis kiekis nekvalifikuotų statybininkų, negalinčių rasti sau darbo vietos.
Tendencijos rodo, jog verslas transformuojasi ir jam reikia tokių specialistų, kurie geba dirbti su išmaniomis technologijomis ir taikyti inovacijas praktinėje veikloje, todėl būtent mokymo įstaigos turi naują misiją – paruošti rinkos poreikius atitinkančius ir perspektyvius specialistus.
