Kodėl atrodo, jog langai – per brangūs?
„Paprastai žmones, rinkdamiesi langus, renkasi pagal kainas. Nesidomima, koks yra šilumos laidumo koeficientas ir t. t. Svarbiausia – prieinama kaina. Todėl žmonės, įsidėję tik 3 kamerų langą, garsiai džiaugiasi – „va, kaip pigiai sumokėjau“. O iš tikrųjų langas gan prastas. Esmė ta, kad langų kainos, priklausomai nuo jų kokybės ir tam tikrų charakteristikų, skiriasi labai ženkliai“, – paaiškina „Ignalinos butų ūkio“ vyriausiasis inžinierius Aleksandr Dolgov.
Kauno komunalinio ir butų ūkio direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir pirkimams Marijus Zaborskas atkreipia dėmesį ir į kitą dažnai pamirštamą, bet itin svarbų aspektą – kokybiškas langų sumontavimas taip pat kainuoja.
„Kai žmogus savarankiškai kreipiasi į langų firmą, jo dažnai paklausia – be apdailos, ar su? Aišku, dažniausiai visi renkasi tai, kas pigiau – be apdailos. Specialistai atvažiuoja, įdeda langą, jeigu yra tarpų, užpurškia juos puta. Su tokiu gudravimu susiduriame ir modernizuojant daugiabučius, tačiau kur kas mažesniu mastu, nes yra techninis prižiūrėtojas, kuris kontroliuoja, kad dedant langus viskas būtų atlikta kokybiškai.“
Kas iš tikrųjų įeina į langų kainą?
„Modernizuojamiems daugiabučiams užsakomi langai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Svarbiausias iš jų – šilumos laidumo koeficientas. Kuo jis mažesnis, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi langas, ir tuo jis brangesnis. Pavyzdžiui, atnaujinant daugiabutį, šis koeficientas turi būti ne didesnis nei 1,3 W/m2K. Be to, langas turi būti mažiausiai 5 kamerų“, – sako A. Dolgov.
„Apdaila taip pat sudaro didžiąją dalį lango įsigijimo išlaidų, – prideda Marijus Zaborskas. – Net jei savarankiškai įsigiję langus gyventojai pasirūpina tinkama apdaila, praktika rodo, jog paprastomis sąlygomis dedant langus apdaila atliekama tik iš vidaus. Tačiau problema ta, jog tinkamai montuojant langus apdaila turi būti atlikta ir iš išorės. O langų montuotojai, neturėdami pastolių arba bokštelio, tinkamai užbaigti darbų iš išorės negali. Todėl drąsiai galima sakyti, kad modernizuojant daugiabučius įsigyjami ne tik kokybiški langai, bet ir kokybiški jų montavimo darbai. Nereikėtų pamiršti, kad tinkamas senųjų langų išmontavimas, o vėliau tinkamas paviršių paruošimas, taip pat turi būti atliktas ne bet kaip.“
Ar tikrai galima nesikeisti langų?
Pasiteiravus, ar atnaujinant daugiabutį gyventojai būtinai privalo pasikeisti langus, pašnekovai sutartinai sako, jog tokio reikalavimo nėra, tačiau rekomenduoja objektyviai įvertinti turimų langų kokybę ir amžių.
„Jeigu langai – kelerių metų senumo, jų keisti nereikia, jeigu buto savininkas to nenori. Bet praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės patys nori pasikeisti plastikinius langus, sumontuotus prieš dešimt ar daugiau metų. Tuomet nauji langai sumontuojami ir jiems“, – sako A. Dolgov.
Marijus Zaborskas laikosi kiek griežtesnės nuomonės: „Ne paslaptis, kad didžiausias šilumos praradimas vyksta būtent per langus. Tai galima aiškiai pamatyti ir padarius senų daugiabučių termovizines nuotraukas. Jeigu name vienas ar net keli gyventojai iš principo nenori keisti senų, dar medinių langų, gali nukentėti visas namas. Verta nepamiršti, jog daugiabutis po renovacijos turi pasiekti atitinkamą šilumos suvartojimo lygį. Jeigu name po atnaujinimo lieka vienas senas langas, tarp kurio rėmų ir sienos – didžiausi tarpai, patiriami šilumos nuostoliai atsispindės ir energetinio naudingumo sertifikate.
Jeigu paaiškės, jog pagal įdiegtas šilumos taupymo priemones daugiabutis turėjo sutaupyti daugiau negu sutaupo, gali mažėti valstybės kompensacija, nes ji priklauso nuo energijos suvartojimo. Kuo daugiau energijos suvartojama po modernizacijos – tuo mažesnė kompensacija. Laimei, dauguma gyventojų supranta naujų langų poreikį ir didesnių problemų dėl to nekyla“, – sako pašnekovas.
