Projekto autoriai: SAOTA
Vieta: Pletenbergo įlanka, Pietų Afrika
Įgyvendinta: 2014 m.
Plotas: 1 176 m²
Žvelgiant į greta vingiuojantį kelią, namo mastelis atrodo gana kuklus, o iš tiesų nemažai gyvenamųjų erdvių buvo sutelkta žemiau, ant šlaito, taigi statinio plotas yra didžiulis. Visiems matomoje pusėje namas atrodo labai horizontalus, lyg būtų dviaukštis, nors kitapus slypi daugybė papildomų plotų ir dar vienas į kalvą įsirėžęs lygmuo. Norėta, kad pastato forma prisitaikytų prie landšafto ir natūraliai, tarsi vilnijančios bangos slystų grunto paviršiumi sulig jo linkiais. Pirmojo aukšto fasadas – akmeninis, antrasis – kone ištisai stiklinis (iš gatvės pusės – mūrinis), o trečiasis – dengtas medinėmis lentomis, į kurių ritmą kur ne kur įsiterpia balkonai. Taip namas ir jo prieigos išsaugo privatumą, mat viršuje, labiausiai matomame aukšte, kambarių langai dėl balkonų įgilinti, o žemiau esančios terasos glaudžiasi gamtos prieglobstyje.
Nepaprasta pusiasalio panorama pietryčių pusėje ir Eutenikvos (Outeniqua) kalnų kraštovaizdis šiaurėje padiktavo idėją, jog pietinę namo dalį reikėtų suprojektuoti vertikalesnę ir taip įsileisti kuo daugiau šviesos. Giliau esančios patalpos apšviečiamos itin jaukiais saulės šviesos srautais, sklindančiais pro stoglangius ar įstiklintus, netaisyklingų, organiškų formų plyšius kiaurai visą namą. Kontrastingi šešėliai subtilioje virtuvėje, laiptinėje ir kitose pereinamosiose patalpose suteikia jaukaus mirguliuojančio tapybiškumo.
Laiptinėje galima pastebėti daugybę geometrinių formų: įvairių dydžių kvadratines ar stačiakampes lentynas, horizontalias pakopas, vertikalią siją, įstrižus, iš lynų pagamintus turėklus, kurių elegantiškas ritmas primena arfą ar kitą styginį instrumentą. Plastiškos lubų linijos ir griežtų formų kompozicija, praturtinta apdailos medžiagų gausa, neleidžia pro akis praleisti šios namų vietos, siejančios skirtingų paskirčių zonas ir lygius.
Žemutinėje terasoje įrengtas baseinas sujungia pagrindines laisvalaikio erdves, tarsi žyminčias teritoriją natūralaus akmens tekstūra. Basoms pėdoms malonios medinės lentos, gultas su baldakimo rėmu ir audiniu, apsaugančiu nuo saulės, lauko baldai, skirti didelių kompanijų susibūrimams, padeda praplėsti vidaus ir lauko erdves, nenubrėžti ribų. Slankieji langai paverčia namą atviru pirmojo ir antrojo aukšto terasoms, o laiptai veda tiek į paplūdimį, tiek į visų trijų lygių kiemus. Šalia virtuvės, šiaurinėje pusėje, yra jaukus, privatus kiemelis, leidžiantis pasislėpti nuo kaitrios saulės. Čia stovi didžiulis valgomojo stalas vakarienėms su draugais bei jaukumo suteikiantis lauko židinys.
Tiek architektūroje, tiek interjere vyrauja itin natūralios tekstūros, labai subtilus koloritas, solidūs baldai. Nėra jokios intensyvaus atspalvio detalės. Gelsvi, smėliniai, rudi, pilkšvi, balti tonai ir medžio bei akmens faktūros – pagrindiniai dizaino komponentai. Viena ekspresyviausių apdailos medžiagų visame name – gana stipriai prigesinto turkio spalvos plytelės didžiulio židinio viduje. Pagrindinis tokio nuosaikumo tikslas – nukreipti žvilgsnį į vaizdą pro langus. Iš visų patalpų pro langus šmėžuoja žaliuojantys medžiai, švyti sodriai mėlynas vanduo ir dangaus žydrynė.
Modernūs, tačiau neištaigingi baldai labiau pasižymi natūralių medžiagų įvairove, kokybe ir ilgaamžiškumu, o ne ekstravagantiškomis formomis. Architektūrinis išskirtinumas buvo svarus veiksnys siekiant perteikti vietovės vertę ir net sukelti intrigą, nuo gatvės paslepiant didelę dalį į šlaitą įsirėžusio namo. Pro šalį važiuojantieji net neįsivaizduoja, kokį architektūrinį šedevrą nuo jų akių slepia šis gamtinis landšaftas.
