Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visi pastatai, kuriems bus prašoma išduoti statybos leidimą, turės atitikti A++ energinę klasę, todėl architektai turėtų paskubėti, jei nori įšokti dar į A+ energinės klasės traukinį ir dokumentus pateikti iki metų pabaigos.
Prašo atidėti reikalavimo įsigaliojimą
Įsigaliosiančia tvarka patenkinti ne visi. Lietuvos architektų rūmų prezidentas Lukas Rekevičius išplatino pareiškimą, kuriame prašoma Aplinkos ministerijos atidėti papildomų reikalavimų ir aukštesnės energinės klasės įvedimą.
„Naujų apribojimų įvedimas ir statybų branginimas šiuo itin sunkiu metu dėl pandemijos situacijos nėra prasmingas ar daromas laiku. Tikslingiau būtų koncentruotis į subalansuotą viso nekilnojamo turto sektoriaus energetinių savybių gerinimą, o ne tik didinti energetinės klasės reikalavimus naujai statomiems pastatams“, – rašoma Aplinkos ministerijai adresuotame laiške.
Anot L.Rekevičiaus, prieš priimant šį sprendimą 2016 metų pabaigoje konsultavimasis su visuomene buvo trumpas ir neišsamus.
„Manytina, kad visuomenei nebuvo pateikta pakankamai informacijos ir detaliai paaiškintas naujas reglamentavimas, trūko diskusijų, nebuvo įvertinti ir išsamiai išaiškinti minimu įsakymu įtvirtinami reikalavimai“, – aiškina LAR prezidentas.
Be to, Rūmų teigimu, nėra aiškaus ir pagrįsto vertinimo, kokią naudą suteiks pastatams keliami A++ energinio naudingumo klasės reikalavimai. Teigiama, kad nėra aiškaus vertinimo, kokia nauda gaunama pastatams taikant ne A+ klasės, o A++ klasės reikalavimus, trūksta sisteminio apibendrinimo, nėra aiškaus pasekmių, įtakos aplinkai ir žmonėms vertinimo ir pan.
Be to, LAR nuomone, dėl pandemijos masto ir ekonominės šalies situacijos, pastatų statybos sąnaudų didinimas nustatant pastatams papildomus energetinius reikalavimus galimai sukels papildomą grėsmę smulkaus verslo išlikimui, gali sumažinti naujų pastatų statybos apimtis.
LAR taip pat atkreipė dėmesį į kelias Europos Parlamento priimtas direktyvas, kuriose kreipiamas didelis dėmesys ir į seną statybą.
„Atsižvelgiant į tai Rūmai mano, kad prioritetine kryptimi turėtų būti ne reikalavimų naujiems pastatams didinimas, o esamų pastatų atnaujinimas (renovavimas), t.y. manytina, kad reikia vertinti jau esamo nekilnojamo turto energetinius išteklius ir atsižvelgiant į vertinimus siekti gerinti esamo nekilnojamo turto būklę, atnaujinant (renovuojant) pastatus“, – rašoma L.Rekevičiaus pasirašytame kreipimesi.
AM atidėti nemato priežasties
Tuo tarpu Aplinkos ministerija ir jos specialistai turi kitą nuomonę. Pirmiausiai pažymima, kad reikalavimas, jog nuo kitų metų pradžios visi statomi nauji pastatai turėtų beveik nevartoti energijos ir atitikti A++ energinio naudingumo klasę, yra įtvirtintas Statybos įstatyme.
Be to, tokį reikalavimą nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2010 metų direktyva, numatanti, kad nė vėliau kaip 2020 metų gruodžio 31 dieną visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.
Direktyvos reikalavimas nustatytas jį perkeliant į Statybos įstatymo ir „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatas 2012 metais.
„Rinkai nuo to laiko šis reikalavimas žinomas ir įgyvendinamas pakopomis“, – rašoma 15min pateiktame ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės atsakyme.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas priduria, kad reikalavimo savavališkai negalima atidėti ir dėl to, kad jis būtinas atsižvelgiant į klimato krizę.
„Taip įpareigojo direktyva: Europos Sąjunga nusprendė, kad statysime namus, beveik nenaudojančius energijos, ir laiko aukštesnei klasei pasiruošti visi turėjome aštuonetą metų. Be to, skirtumas tarp A+ ir A++ labai mažas“, – 15min aiškino jis.
Rengiama renovacijos strategija
AM informuoja, kad šiuo metu rengiama ir ilgalaikė renovacijos strategija. Joje ketinama išdėstyti veiksmų gaires, kuriose numatomos priemonės ir vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, atsižvelgiant į ilgalaikį 2050 m. tikslą Europos Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc.
„Šis rodiklis bus lyginamas su 1990 m., siekiant užtikrinti, kad nacionaliniame viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis būtų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, bei siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus“, – teigiama AM specialistų atsakyme.
Be to, jie primena ir tai, jog pagal galiojančius teisės aktus jau nuo 2019 metų pradžios valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai yra energijos beveik nevartojantys pastatai.
„Rinkos branda yra pakankama pateikti reikiamus technologinius sprendimus ir kompetencijas tokius pastatus projektuoti ir statyti“, – nurodo specialistai.
Be to, jie pastebi, kad pastatų, jau turinčių A++ energinio naudingumo klasę, skaičiaus kitimo dinamika savo pradžia primena laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. (kai įsigaliojo reikalavimas, kad visi statomi nauji pastatai turi būti A+ klasės) iki 2020 m. gruodžio 10 d. pradžią:
-
2018 m. sausio 1 d. buvo 122 pastatai, sertifikuoti kaip turintys A+ klasę, 2020 m. gruodžio 10 d., jų buvo šiek tiek daugiau nei 3300;
-
2020 m. gruodžio 10 d. jau buvo 85 pastatai, sertifikuoti kaip turintys A++ klasę.
Kartu, AM specialistai atkreipia dėmesį, kad A++ nuo A+ reikalavimai savo esme stipriai nesiskiria – A++ klasei taikomi šiek tiek griežtesni atitinkamų rodiklių įverčiai.
Pagrindinis reikalavimas A++ klasės energinio naudingumo pastatams yra tas, kad šio naudingumo pastatai turi naudoti daugiau kaip 50 proc. atsinaujinančios energijos.
„Lietuvoje situacija susiklostė pakankamai palankiai, – iki įvedant šį reikalavimą, centralizuotos šilumos tiekėjai įsisavino šilumos gamybą iš biokuro, todėl daugiau kaip pusė centralizuotai tiekiamos energijos yra žalia ir yra įvertinama projektuojant pastatų A++ klasę. Prielaidos pasiekti A++ klasę yra pakankamos. Net su šiluminiais siurbliais A++ klasės reikalavimus galima išgauti be saulės kolektorių, fotovoltinių elementų ar kitų panašių įrenginių“, – teigia ekspertai.