Būtina atsakomybė už sprendimus
Pastaraisiais metais imta plačiai kalbėti, kad skandinaviškas stilius įsigali ne tik privačiuose namuose ar biuruose, tačiau ir naujai statomuose daugiabučiuose. „Lietuvoje skandinaviškas stilius siejamas su minimalia architektūra be elementų gausos, tačiau tai nėra tikrasis principas, kuriuo vadovaujasi skandinavai. Daugiabučiuose yra pastebima tendencija naudoti minimalistinę estetiką, kuri neatrodo skurdi ar neišbaigta, tačiau projektavimo principai dar toli gražu nesiekia tokio atsakomybės lygio, kokį išvystę skandinavai“, – teigia architektūros ir interneto dizaino studijos „Devyni architektai“ atstovė.
Ji pabrėžia, kad skandinaviškai architektūrai labiausiai būdinga atsakomybė už priimamus sprendimus: kaip jie paveiks mus, supančią aplinką, kokią įtaką darys ateities kartoms, kaip architektūra keisis bėgant laikui.
Architektės teigimu, stebint naująją Vilniaus architektūrą pastebima, jog kasmet ji tolydžio gerėja. „Mes gana sparčiai mokomės. Sostinėje tai ypatingai pradėjo jaustis tuomet, kai statytojai su projektuotojų komandomis didelį dėmesį pradėjo skirti apdailos medžiagoms, aplinkos ir bendrų patalpų sutvarkymui, vizualinėms sąsajoms su aplinka“, – teigia J.Liubartaitė.
Ji primena, kad šią vasarą Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino pagrindinį planavimo dokumentą – bendrąjį planą, kuriame detaliai apibrėžiami planavimo principai. Kalbant apie naujų daugiabučių architektūrą, jai didelių apribojimų nėra, išskyrus atvejus, kuomet patenkama į saugomas miesto zonas.
„Statybos įstatyme nurodyta, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti rengiamas projektas, tačiau iš esmės nereglamentuota, kas yra „teisinga“ architektūra. Tad jos kokybę dažnu atveju lemia architekto kvalifikacija bei projekto kokybės vertinimas, kurį atlieka užsakovas. Kaip minėjau, džiugu, kad kokybei skiriamas vis didesnis dėmesys“, – sako J.Liubartaitė.
Svarbu ne tik būstas, bet ir aplinka
Skandinavų kapitalo NT vystymo bendrovės „Bonava Lietuva“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras tvirtina, jog skandinavai daugybę metų vadovaujasi funkcionalumo, modernumo ir technologinio išmanumo paieškomis, tačiau planuodami interjerą nepamiršta natūralumo bei ryšio su gamta išlaikymo. Toks požiūris pamažu įsigali ir Lietuvoje.
„Lietuviams, kaip ir šiauriečiams, svarbu, kad būstas atitiktų jų požiūrį į pasaulį, vertybes – taip sukuriama savita bendrystė su namų aplinka, ji tampa sava, jauki, asocijuojasi su poilsiu, maloniomis veiklomis. Skandinaviškas interjeras, nors ir minimalistinis bei preciziškas, nėra šaltas ar nykus. Jame apstu augalų, paveikslų, modernių ir šiuolaikiškų detalių, kokybiškų baldų, kurie pasižymi ne tik patogumu, bet ir ilgaamžiškumu“, – vardija NT ekspertas.
Jo teigimu, bendrovė turi aiškiai nubrėžtus kriterijus, kuriais vadovaujasi kiekvienoje šalyje, siekiant išlaikyti skandinavišką dvasią. Kalbat apie išorinius dalykus, vertinama viskas, kas svarbu renkantis būstą: vieta mieste, saugumo kriterijai, galimybės įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat tai, kaip arti yra artimiausios mokyklos ir darželiai, kokia viešojo transporto infrastruktūra, ar netoliese yra laisvalaikio ir pramogų zonos.
R.Pleteras pastebi augantį lietuvių, ypač jaunų šeimų, norą turėti neapkrautus, patogiai išplanuotus naujus namus, kurių interjerą vėliau galima atitinkamai keisti pagal poreikius: pakitus tendencijoms, gimus ar paaugus vaikams. Be to, žmonės vis dažniau renkasi įsigyti būstą atokiau nuo miesto centro, tačiau pasižymintį geru susisiekimu su didžiąja dalimi rajonų.
