„Rūmų tarybos vertinimu, šis atvejis yra pasikartojantis ir aiškiai iliustruojantis sistemines sektoriaus bėdas – į projektavimo procesą neįtraukiamas reikiamą kvalifikaciją turintis architektas, pažeidžiamos ar naikinamos vertingosios saugomų pastatų savybės. Remiantis šiais argumentais, Rūmų taryba priėmė sprendimą dėl viešojo intereso gynimo teisme, kuris bus finansuojamas iš 2018 m. Lietuvos kultūros tarybos skirtų lėšų Rūmų strateginių veiklų programai įgyvendinti“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rūmų teigimu, būtent tai, kad 2014 m. ir 2017 m. paprastojo remonto projektus rengė esą netinkamos kvalifikacijos asmenys bei tai, jog jie parengti be privalomos – architektūrinės – dalies, lėmė, jog buvo neįvertinta daug svarbių aspektų, pažeistos vertingosios savybės. Viena iš jų – fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis pietrytinėje pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis – pažeista įstiklinant atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis; antroji vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma – Rūmų vertinimu pažeista iš esmės.
Ieškinyje atsakovais yra statytojas „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas. Rūmų vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas, neteisėtai išdavė rašytinį pritarimą ir leidimą, o Kultūros paveldo departamentas minėtiems paprastojo remonto projektams, neįvertindamas pažeidžiamų vertingųjų pastato savybių, pritarė.
Taip pat rūmai prašo teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti statytojui vykdyti bet kokius statybos darbus pastate, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai uždrausti išduoti naujus statybą leidžiančius dokumentus, įteisinančius jau atliktus statybos darbus pastate. Taip pat prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą ir leidimą bei įpareigoti pašalinti visus pagal neteisėtai išduotus dokumentus atliktus darbus.
Rūmai teismo prašo kreiptis į administracinį teismą dėl Reglamento 33 punkto atitikties Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 daliai įvertinimo, remdamasi tuo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vadovaudamasi ne Statybos įstatymu, o žemesnės teisinės galios aktu nutarė, kad architektūrinė dalis paprastojo remonto projekte yra neprivaloma.
15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais.
Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
Diskusija socialiniame tinkle „Facebook“ dėl įstiklinto pastato fasado kilo birželio viduryje. Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas feisbuke pasidalijo pastato nuotraukomis ir parašė: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S.Murczynski, J.Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“ Architektas Matas Šiupšinskas, norėdamas pabrėžti įstiklinimo absurdiškumą, sukūrė koliažą, kuriame vaizduojama Vilniaus Katedra ir įstiklintos jos kolonos.
Į diskusiją įsivėlė rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas, kuris „Vero Cafe“ socialiniame tinkle išvadino barbarais ir priminė, kad tai ne sovietinis, o lenkų tarpukario architektūros pavyzdys. Tiesa, kavinių tinklas nedarė remonto, o tik nuomojasi patalpas.
Patalpų savininkas, bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas Kazimieras Musteikis 15min anksčiau teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.
„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybei ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.
Vėliau Kultūros paveldo departamentas (KPD) išplatino pranešimą spaudai ir informavo, kad Departamente, reaguojant į esamą situaciją, bus sudaryta komisija, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes ir atliks tarnybinį patikrinimą, kad nustatytų atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertintų galimai padarytą žalą.
Liepą KPD sudaryta laikinoji komisija konstatavo, kad projekto sprendiniais buvo pakeista pastatų komplekso vertingoji savybė.
„Komisija nustatė, kad pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai. Tačiau numačius keisti pastatų komplekso vertingąją savybę buvo neatlikta įstatymuose numatyta procedūra skelbti saugomu, dėl ko buvo netaikyti reikalavimai sprendžiant dėl kultūros paveldo objekto pritaikymo“, – liepą konstatavo KPD sudaryta komisija.
Tiesa, tai nebuvo galutinės komisijos išvados. KPD tuomet kreipėsi į VTPSI ir Lietuvos architektų rūmus, po kurių sprendimo turėtų spręsti dėl „tolimesnių administracinių priemonių taikymo“.
