Kaip prabrėžiama architektų išplatintame pranešime, miškai tarp Melnaragės ir Girulių, tarp Vilhelmo kanalo ir marių, yra ypatingai svarbūs ir vertingi miesto gyventojų sveikatai ir bendrai gerovei. Dabar galiojantis, 2007 m. patvirtintas, miesto bendrasis planas ir jo koncepcija dar dešimčiai metų į priekį numato šių teritorijų naudojimą želdynams, rekreacijai gamtoje.
Todėl, anot architektų, nesuprantamas naujojo bendrojo plano organizatorių ir rengėjų noras pirmuoju ateinančio dešimtmečio uždaviniu įteisinti naujų „specializuotos paskirties“ kvartalų statybą šiuose miškuose. Toks skubėjimas nepagrįstas, kol greta ir mieste tebėra daugybė padrikai užstatytų ar tik suplanuotų užstatyti teritorijų, kuriose jau sukurta infrastruktūra, o plėtros potencialas neišnaudojamas daug dešimtmečių.
Kiekvienai statybai teisiškai yra būtinas sklypas, kurio savininkų teises gina šalies Konstitucija. Ribotam skaičiui būsimų sklypų savininkų planuojama suteikti išskirtines teises į šiuos visai šaliai, o ypač klaipėdiečiams svarbias bendro naudojimo teritorijas.
„Patyrėme, kaip gyvenamųjų namų kvartalais virto „specializuotos“ vaikų vasaros stovyklos ir paplūdimio infrastruktūros objektai (dušinės, užkandinės). Matome, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose. Siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose. Tai akivaizdu mums, projektavimo srities profesionalams“, – rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos architektų sąjungos nariai ragina savivaldybę neskubėti.
„Noras plėsti statybas pajūrio ir pamario miškuose jau įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. patvirtintoje naujoje miesto bendrojo plano koncepcijoje 30-ies
metų perspektyvai. Šio plano sprendiniai detalizuojami 10 metų ateičiai. Šį pradinį laikotarpį būtina skirti pasiruošimui ir konsultacijoms. Būtina parengti koncepciją detalizuojančias studijas, įvertinti gamtinio rekreacinio potencialo išsaugojimo, integravimo į urbanistines struktūras galimybes ir priemones, nustatyti būtinos infrastruktūros (socialinės, inžinerinės) apimtis, suformuluoti urbanistinio integralumo (t. y. statinių derėjimo aplinkoje) reikalavimus – galimą konkrečių sklypų užstatymui plotą, pastatų aukštį užstatymo tipą ir kitus rodiklius. Dabar siūlomo bendrojo plano sprendinių mastelis nepakankamas šiems klausimams spręsti. Užstatymui atiduodamos teritorijos pajūrio ir pamario miškuose turi būti įvardintos
kaip Klaipėdos miesto savitumo išsaugojimui architektūriniu, urbanistiniu ir viešo intereso požiūriu reikšmingi objektai. Tokių objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami“, – pastebi architektų sąjungos nariai.
