Kaip byloja iškilę istoriniai šaltiniai, Kaišiadorių dvaras 1531 metais priklausė totoriams, o XVIII a. pab. atiteko Romerių giminei. Vėliau dvare šeimininkavo ne vienas Romerių palikuonis, kol galiausiai sovietinės okupacijos metais dvaras buvo nacionalizuotas.
Moderni prabanga
Kaip rašoma skelbime, prieš daugiau nei dešimtmetį Gudienos dvarą įsigijo žymus šalies verslininkas su šeima. Naujieji savininkai, 2003 metais atlikę pagrindinio (ponų) pastato remontą, tvarkė ir prižiūrėjo visą dvaro aplinką.
Skelbimą rasite, paspaudę šią nuorodą.
Dvaro interjere vyrauja archajiško ir šiuolaikiško gyvenimo sintezė. Pirmajame ir antrajame aukšte, kur įrengta svetainė, valgomasis, virtuvė, miegamieji kambariai, tvyro prabangus klasikinis stilius.
O rūsyje įrengta moderni SPA zona su pirtimi, dušu, sūkurine vonia, persirengimo kambariu, masažo patalpa. Čia taip pat yra išmūryta vyno laikymo patalpa, kurioje yra galimybė pastatyti alaus pilstymo įrangą – pratęsti senąsias Lietuvos dvarų aludarystės tradicijas.
Dvarus perka lietuviai
Ar dažnai Lietuvos NT rinkoje pasitaiko tokių pasiūlymų, kai parduodami dvarai? Kas yra jų pirkėjas? „Ne, tikrai nedažnai. Per metus rinkoje pasirodo iki 5–ių parduodamų dvarų“, – komentuoja objektą pardavinėjanti „Luminor būstas“ NT brokerė Kristina Marčiulevičienė.
Pasak jos, priklausomai nuo dvaro dydžio bei jo būklės (ar objektas yra restauruotas, ar ne), tokio NT turto pirkėjai gali būti skirstomi į dvi kategorijas.
Į pirmąją kategoriją patenka tie pirkėjai, kurie žvalgosi dvaro kaip verslo objekto. Antrieji ketina ten įsikurti ir pritaikyti dvarą savo gyvenimo reikmėms.
Kaip pastebi K.Marčiulevičienė, dažniausiai potencialūs dvarų pirkėjai yra lietuviai. „Beje, žinau lietuvių, kurie užsienyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje įsigyja net ir pilis“, – priduria NT brokerė.
Motyvai – įvairūs
Kodėl verta investuoti į tokį objektą? Ar įsigijus jį reikės dar daug papildomų investicijų? Anot K.Marčiulevičienės, pirkėjų motyvai būna įvairūs.
„Dažniausiai pirkėjai dvaruose įgyvendina savo verslo idėjas – įrengia viešbučius, viešas erdves, rengia šventes, koncertus, konferencijas, įkuria ūkius, kaimo turizmo sodybas“, – vieną iš priežasčių įvardija K.Marčiulevičienė.
Antras motyvas – ilgametė pastato bei apylinkių istorija. „Žmonės jaučiasi ypatingai, galėdami įsikurti ten, kur kažkada gyveno intelektuali Lietuvos bajorija“, – teigia NT ekspertė.
Kartu ji pastebi, jog tokio tipo NT objektai nuolat reikalauja papildomų investicijų: „Daugiau lėšų reikia tuomet, kai norima sutvarkyti ne tik pačius dvaro rūmus, bet ir visą ansamblį – ūkinius ar kitos paskirties statinius, želdynus ir vandens telkinius.“
Tačiau galintys ir norintys investuoti pirkėjai čia gali susikurti savo rojaus kampelį žemėje – pasijusti tikrais dvariškiais romantiškų parkų ir tvenkinių apsuptyje, įgyvendinti savo verslo svajones ir taip prisidėti prie senojo dvaro istorijos.
Daugiau dvaro nuotraukų rasite skelbime pagal šią nuorodą.
