„Klaipėdos apskrityje lietuvius labiausiai domina Giruliai, Karklė, aišku, nepaprastai paklausios – Palanga ir Šventoji. Kolegos kalba, kad nuo karantino pradžios buvo „iššluoti“ visi mažagabaritiniai butai ir ne tik. Regione tikrai jaučiamas pakilimas.
Vilniečiai, kauniečiai ne tik dairosi objektų kaip antrojo šeimos būsto ilsėtis, bet ir kraustosi gyventi arčiau jūros“, – 15min pasakoja nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Elita“ brokerė Viktorija Diržauskienė.
Įkandin pirmųjų rimtesnių rudeniško vėjo ir lietaus gūsių ant Baltijos jūros kranto esantys miesteliai ištuštėja, o gyvenimas ir veiksmas persikelia į Klaipėdą.
„Vilnius – „pasitūsinimui“, o Klaipėda – ramiam gyvenimui. Nenuostabu, kad sujudimas jaučiamas ir Klaipėdos mieste, paklausa auga, žmonės tikrai intensyviai domisi, skambina, rašo elektroninius laiškus, važiuoja apžiūrėti objektų, kainos irgi auga, bet pasiūla gana ribota“, – reikalus uostamiestyje apibūdina V.Diržauskienė, pristatanti rinkoje neseniai pasirodžiusį 195 kv. metrų ploto mūrinį gyvenamąjį namą Klaipėdos Tauralaukio mikrorajone, „Dvaro slėnio“ kvartale.
Apžiūrėti būstą galite lankomiausiame šalies NT skelbimų portale Aruodas.lt pagal šią nuorodą.
Įsibėgėjanti vienaaukščių namų epocha
Uostamiesčio Austėjos gatvėje sparčiai vystomas naujos statybos prestižinis „Dvaro slėnio“ gyvenamųjų namų kvartalas kyla šalia istorinio, buvusio Mažojo Tauralaukio dvaro.
Teritorija ribojasi su rekreacine Danės upės zona, netoliese įsikūręs Klaipėdos universiteto botanikos sodas. Baltijos jūra ir pajūrio miškai – už keturių kilometrų.
Naujakuriams šiame kvartale, pagal klaipėdiečių simpatijas besirikiuojančiame iškart po prabangiųjų Girulių, paruoštas 2019 m. statybos vieno aukšto namas su 5 kambariais ir 10,36 a žemės sklypu.
„Vieno aukšto namų populiarumą paskatino prieš kelerius metus rinkoje atsiradę ir sparčiai lietuvių pamėgti 100 kv. metrų „namukai-grybukai“. Jeigu sklypas leidžia, jame galima pasistatyti tikrai labai gražų vieno aukšto namą. Toks būstas yra funkcionalesnis, patogesnis ir saugesnis tiek vaikams, tiek seneliams, kas svarbiausia – ir žmonėms su negalia.
Jame paprasčiau atskirti gyvenamąsias ir poilsio zonas, nes, tarkime, dviaukščiame name pagal fizikos dėsnius garsas dažniausiai kyla į viršų. Be to, vienaaukščiame name automatiškai „išsimeta“ laiptai su laiptine – nenaudingas namo plotas, o ir pačių laiptų įrengimas bei apdaila yra papildomi nemaži pinigai.
Jau nekalbant apie tai, kad pastovus lipimas aukštyn-žemyn mažai kam suteikia malonumą. Taip pat vieno aukšto name galime pasirinkti stogo aukštį, o tai reiškia ir didesnę patalpų erdvę. Vis dėlto, be jokios abejonės, vienaaukštis ar dviaukštis namas – tai kiekvieno skonio reikalas“, – pastebi dešimtmetį šią sferą analizuojanti V.Diržauskienė.
Siūlo „Volkswagen“ nelyginti su „Bentley“
15min pašnekovės atstovaujamas, naujakurių šeimai įsikelti paruoštas būstas „Dvaro slėnio“ kvartale kainuoja 550 000 Eur, arba 2 821 Eur už kvadratinį metrą.
„Šis objektas patenka tarp prabangiųjų. Vien sklypas ir vieta verta 100 000 Eur. „Dvaro slėnyje“ parduodamas naujos statybos turtas su daline apdaila svyruoja tarp 1 100 ir 1 400 Eur už kvadratinį metrą, įrengtas – nuo 1 500 iki 2 000 Eur. Iš esmės, kvadrato kainą lemia ne kas kita, bet įrengimas.
Aplinkiniuose mikrorajonuose kartas nuo karto pasirodo panašių objektų, bet mažesne kaina, tačiau juos lyginti su šiuo būstu tas pats, kas gretinti „Volkswagen“ su „Bentley“, – akcentuoja V.Diržauskienė.
Techniniai sprendimai – nuo A iki Ž
Kaipgi greičiu ir prabanga pasižyminti „Bentley“ analogija gali būti pritaikyta NT objektui? Pradėkime nuo to, kad būstas „Dvaro slėnio“ kvartale, kurio skelbimą portale Aruodas.lt galite apžiūrėti spustelėję šią nuorodą, buvo statytas ir įrengtas pagal individualų projektą.
Vieno aukšto būstas yra funkcionalesnis, patogesnis ir saugesnis tiek vaikams, tiek seneliams, kas svarbiausia – ir žmonėms su negalia.
Architektūriniai sprendimai buvo patikėti „Neoforma“ architektui Laurui Ruseckui, dizaino – interjero dizaino studijos „Intersea“ profesionalei Monikai Skrodenei.
195 kv. metrų ploto uostamiesčio viloje yra 3 miegamieji, svetainė su virtuve ir valgomuoju bei 3 vonios kambariai. Lubos šiose erdvėse kyla iki 3 metrų.
„Namo apdailai naudotos tik itin kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos bei naujausios technologijos. Stilingas, modernus interjeras, malonios akiai spalvos ir tekstūros, išskirtinės detalės. Dabartiniai savininkai medžiagas ir buitinę techniką rinkosi patikimų gamintojų: virtuvę – „Querkus“ ąžuolo lukšto, salą ir spinteles – „Compacto Phoenix“, stalviršius – keramo-granito iš „Laminam Ossido Bruno“. Buitinė technika – naujausių modelių, baldai pagaminti specialiai pagal užsakymą“, – vardija V.Diržauskienė.
Visame name veikia grindinis dujinis šildymas su atskiru zonų reguliavimu. Įrengta rekuperacijos sistema, apsauginė ir priešgaisrinė signalizacijos, kondicionieriai svetainėje ir dviejuose miegamuosiuose.
Baseinas, namų kino teatras ir lizdas elektromobiliams
„Jeigu į Klaipėdos senamiestį išsiruošti gali būti tingu, tai namuose pramogos pačios „persekioja“. Pradedant didele įstiklinta lauko terasa, kuria naudotis galima ištisus metus, ir vaikų žaidimo aikštele, tęsiant nemažu baseinu kieme ir lauko virtuvėle, baigiant integruota „Bose“ namų kino sistema“, – pasakoja NT brokerė.
Ne mažiau buvo investuota ir į šio 195 kv. metrų ploto būsto Tauralaukyje aplinką. Pastarąją sergi perimetro signalizacija, automatiniai vartai su domofonu bei vaizdo funkcija.
Kieme pasodintiems augalams įrengtas automatinis laistymas, žalia veja rūpinasi robotukas.
Vilnius – „pasitūsinimui“, o Klaipėda – ramiam gyvenimui.
Šalimais įrengta erdvi pavėsinė automobiliams bei įkrovimo stotelė su vienfaziu ir dvifaziu pajungimu dviem elektromobiliams.
„Viskas apgalvota iki smulkmenų ne tik gražiam, bet ir patogiam gyvenimui. Analogų „Dvaro slėnyje“ šiuo metu nėra. Gaunate viską nuo pilno namo ir jo aplinkos įrengimo iki gatvės ir visų bendrųjų teritorijų užbaigtumo su individualiu priėjimu prie tvenkinio.
Manau, kad šis būstas idealus šeimai su dviem arba vienu vaiku. Tiesa, lygiai taip pat galima vaikų kambarius lengvai paversti darbo ir svečių kambariais arba tiesiog didesne drabužine. Nes, pasirodo, ir toks poreikis yra. Žodžiu, net šlepečių nereikia, ateini ir gyveni“, – pastebi V.Diržauskienė.
