„Jei sovietiniais laikais buvo normalu turėti vilą, dabar norma tampa būstas pajūryje“, – pripažįsta Klaipėdos krašte dirbantis NT brokeris Romualdas Žukauskas. Pasak jo, tokią tendenciją rodo pastarųjų penkerių metų skaičiai – pajūryje kasmet sparčiai daugėja naujų projektų.
Klaipėda gundo pigesnėmis kainomis
Tiesa, noras gyventi Baltijos jūros pašonėje priklauso nuo miesto: Klaipėdoje, palyginti su Palanga, vystytojų nėra tiek daug, kainos čia taip pat mažiau kandžiojasi, o ir pačiame uostamiestyje labiau būsto dairosi klaipėdiečiai. „Klaipėdoje būsto dažniausiai ieško klaipėdiečiai arba atvykstantys iš gilesnės Žemaitijos. Situacija primena Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metą“ – jauni žmonės dabar arba emigracijoje, arba kraustosi į didesnius miestus“, – kalbėjo R.Žukauskas.
Kita vertus, jis pripažįsta, kad susidomėjimą projektu lemia ir gerai parinkta jo lokacija, patraukli kaina: jei būstas vystomas netoli Klaipėdos centro, tačiau atokiau nuo senamiesčio šurmulio – jis veikiausiai taps sėkmingas. Vienas tokių pavyzdžių – iškilę namai šalia atnaujinto Jono kalnelio: susidomėjimas butais čia – didžiulis, nepaisant to, kad jų kaina – kone didžiausia visame mieste.
Dar vienas klaipėdiečius dominantis projektas – „Saulės butai“, apie kurį informacijos rasite lankomiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt pagal šią nuorodąPasak projekto vadovo Valdo Štombergo, vienoje centrinių – Liepų – gatvėje esantys butai klientus vilioja patogiu susisiekimu ir gera vieta mieste. „Centras nuo čia – vos už 3 kilometrų, šalia – Palangos plentas, kuriuo važiuojant patogu pasiekti tiek pietinę, tiek šiaurinę miesto puses. Be to, prie namų įrengti dviračių takai, kuriais galima nuvykti į centrą ar prie jūros gėrintis gražiais vaizdais“, – pasakojo V.Štombergas.
„Saulės butai“ išsiskiria ir daugeliui prieinama kaina – čia butus renkasi ir ieškantys nuolatinės gyvenamosios vietos, ir atostogų būsto. „Antrą būstą Klaipėdoje perka pragmatiškesni – už tą pačią kainą, kurią rastų Palangoje, jie įsigyja dvigubai daugiau kvadratų. Taip pat tokius butus pamėgo ir žvejai, buriuotojai – šalia yra katerių miestelis. Juolab kad netoliese – Kuršių Nerija, o iki Palangos – vos 20 minučių kelio“, –15min pasakojo V.Štombergas.
Pasak brokerio R.Žukausko, pastaraisiais mėnesiais NT rinką Klaipėdoje pakoregavo ir karantinas: pavasarį susidomėjimas būstais buvo sustojęs, tačiau įprastai ramesnė vasara šiemet pardavimus kompensavo su kaupu. „Klaipėdiečių perkamoji galia, palyginti su vilniečiais ar kauniečiais, nėra tokia stipri, tačiau čia perkami investiciniai būstai – tie, kurie galvoja apie pinigų nuvertėjimą, infliaciją, perka nekilnojamąjį turtą, dažniausiai – 40–60 kv. metrų ploto, tokį parduoti ir vėliau visuomet lengva“, – sakė pašnekovas.
Palanga išgyvena bumą
Kiek kitokia situacija – šiauriau nuo Klaipėdos: Palangoje susidomėjimas būstais kasmet sparčiai auga, sparčiai kyla ir nauji projektai. „Palanga plečiasi be galo, tai susiję su išaugusia perkamąja galia. Kai kurie perka sau, nors čia didelė dalis – investuotojų, daug perkančių ir nuomai. Apskritai Palangoje butus linkę pirkti didžiųjų miestų gyventojai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, nors nemažai klaipėdiečių taip pat palaipsniui ima migruoti į Palangą. Tai susiję su ekologija, noru gyventi ten, kur daugiau gamtos, ramybės, kur švaresnis oras – toliau nuo pramoninės uostamiesčio zonos“, – sakė R.Žukauskas.
Kretingoje daugėja naujų projektų
Ne ką mažesnio susidomėjimo sulaukia ir Nemirseta, Kretinga – pastarojoje šiuo metu vystomi net penki nauji projektai, kainomis ženkliai konkuruojantys su populiariąja Palanga. „Palanga – mados klyksmas, nors Kretinga nuo Palangos – vos už 12 kilometrų ir čia kainos – kone trečdaliu mažesnės: jei Palangoje kvadrato kaina prasideda nuo 1500 eurų, Kretingoje naujos statybos gerame daugiabutyje su daline apdaila toks pat kvadratas kainuos apie 1150 eurų“, – sakė brokeris.
Kretingą, pasak jo, šiuo metu galima vadinti vienu ekonomiškai stipriausių miestų Žemaitijoje, galinčiu stipriai konkuruoti net su sostine Telšiais. Čia esą gerai išvystyta metalo, medienos apdirbimo pramonė, miestas nutolęs netoli nuo Klaipėdos, nesunku rasti darbo jėgą. O ir iki Palangos – vos 15 minučių kelio automobiliu. „Pažįstu žmones, kurie iš Šiaulių atvyko gyventi į Kretingą, nes norėjo gyventi pajūryje“, – pasakojo R.Žukauskas.
Skelbimų apie Kretingoje parduodamus butus ar namus rasite Aruodas.lt.
Atgyja ir pamario kraštas
Susidomėjimas būstu auga ir dar neseniai mažai populiariame pamario krašte. Dreverna, Svencelė – šiuos kaimus pastaraisiais metais itin pamėgo aktyvių, vandens pramogų mylėtojai. Jėgos aitvarų sostine vadinamas kraštas čia traukia ir ieškančius laukinės gamtos, ramybės – čia kuriasi ieškantys pabėgimo iš didmiesčių, norintys atsikvėpti atokiau nuo kasdienio šurmulio.
„Prieš kelerius metus Dreverna buvo tikras kaimas, tačiau dabar – gražus kvartalas, Svencelę labai pamėgo tie, kuriems už naktinius klubus svarbiau papramogauti ant vandens, pasikinkyti jėgos aitvarus“, – kalbėjo R.Žukauskas.
Neringoje – lyg Vilniaus senamiestyje
Kiek NT rinkos mažesnis pokytis – Neringoje. Tačiau ne dėl susidomėjimo, kuris čia neblėsta daugybę metų, o dėl ribojamos statybos. Vystytojų noras čia kurti naujus projektus esą didžiulis, tačiau saugoma teritorija turi daug apribojimų. Dėl šios priežasties Neringa išsiskiria ir savo kainodara – būstas čia gali kainuoti tiek pat, kiek prestižinėje Vilniaus senamiesčio vietoje.
Vis didesnio įvertinimo sulaukia ir Birštonas
Tačiau būstai atostogoms kurorte populiarėja ne tik pajūryje – ne ką mažesnio susidomėjimo sulaukia ramybės oazėje Birštone vystomas projektas „Birštono vilos“.
„Džiugina, jog Birštoną ir jo privalumus vertina vis daugiau žmonių. Dėl savo nedidelio atstumo nuo Kauno, šis kurortas yra ypač pamėgtas kauniečių, tačiau Birštoną ir jo išskirtinumus atranda ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje gyvenantys tautiečiai“, – 15min sakė „Birštono Vilų“ projektui atstovaujantis nekilnojamojo turto brokeris Mantas Steponavičius.
Pasak jo, būstą Birštone maždaug pusė pirkėjų renkasi kaip nuolatinę gyvenamąją vietą, o kita dalis – kaip antrą būstą, skirtą poilsiui, arba saugią investiciją grąžai generuoti. „Miestas pasižymi ne tik visų metų laikų kurorto savybėmis, tačiau yra ir puikiai pritaikytas nuolatiniam gyvenimui su puikiai išvystyta infrastruktūra“, – tikino jis.
„Birštono Vilų“ projektas išsiskiria unikalia vieta, jis ribojasi su miesto parku ir skveru, iš viršutinių pastatų aukštų atsiveria nuostabi Nemuno ir Birštono kurorto istorinės dalies panorama. Butai čia parduodami su pilna apdaila, juose galima iškart gyventi: čia išpildyti visi interjero sprendiniai, yra virtuvė su buitine technika, įrengti vonios kambariai, sieninės spintos bei visi butų šviestuvai. Įrengiant butus pritaikyti šiuolaikiniai technologiniai sprendimai: A+ energinio naudingumo klasė, kiekviename bute įrengti tylūs ir efektyvūs rekuperatoriai, grindinis šildymas ir nuotolinis šildymo valdymas, šviesolaidinis internetas, televizija ir kt.
„Projektas atspindi visą mūsų 20 metų nekilnojamojo turto vystymo Lietuvos kurortuose patirtį. Projekto išskirtinumą kuria trys faktoriai. Jie – kaip trys banginiai, ant kurių pastatytos vilos. Įdomu, kad ir Birštono herbe pavaizduotas būtent banginis“, – apie kurorte naujai vystomą projektą pasakojo jo vystytojas Rimvydas Baranauskas.
Ieškantiems naujos statybos būsto, Aruodas.lt rubrikoje „Nauji projektai" pateikiama apie 40 naujos statybos projektų Vilniuje, Kaune ar kurortinėse vietovėse. Daugiau informacijos rasite pagal šią nuorodą.
