Apie tai, kuo tarpusavyje skiriasi kotedžai, butai ir loftai, kokie žmonės juos renkasi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos renkantis, pasakoja nekilnojamojo turto ekspertai.
„Kai renkamės tarp buto, kotedžo ir lofto, mes renkamės ne tarp blogesnio ir geresnio, o tarp skirtingų gyvenimo modelių", – tikino projektų „Naujoji Anglija 2.0" ir „Bauhaus Mini loftai" pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė. Informacijos apie šiuos ar dar daugiau naujų projektų rasite lankomiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt pagal šią nuorodą.
Butas ar kotedžas?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra. Dažniausiai tai – dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.
"Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", – aiškino jis.
I.Stasiulytės teigimu, įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti – arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.
"Kotedžų pirkėjams labai svarbu įvertinti, iš kokio statytojo jie įsigyja būstą, kokia gyvenvietės formavimosi perspektyva, kokie atstumai iki artimiausių švietimo, sveikatos ir kt. įstaigų. Taip pat reikia nusimatyti, jog namų aplinkos priežiūra beveik neabejotinai pareikalaus daugiau laiko ir piniginių sąnaudų nei įsikuriant bute", – patarė ji.
Anot Š.Taručio, žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną.
„Tai – nuosavo namo privalumai. Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute. Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais – net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai", – tikino „Citus", Vilniuje plėtojančios projektą „PaJustis", atstovas Š.Tarutis.
O pagrindinis buto pirkėjų prioritetas – išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.
„Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas", – kalbėjo I.Stasiulytė.
Aruodas.lt rubrikoje „Nauji projektai” rasite informacijos, kokie šiuo metu projektai vystomi ir už kokią kainą juose galima įsigyti būstą.
Kas perka kotedžus?
Š.Taručio teigimu, kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.
„Anksčiau galiojo toks primityvus stereotipas: jei gyveni nuosavame bute, gyvenime tau sekasi neblogai. Jei kotedže – esi sėkmingas. Na, o jei gali vadintis „turčiumi“, privalai gyventi nuosavame name. Šiandien šis stereotipas neturi prasmės, nes kotedžų galima rasti visose miesto vietose, plėtotojai siūlo labai skirtingų plotų būstus, todėl kotedžus renkasi žmonės, gerai įvertinę jų privalumus", – aiškino jis.
Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50–ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui. Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme.
„Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami", – sakė Š.Tarutis.
Pasak I.Stasiulytės, nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas", – tikino ji.
Brangiau – kotedžas ar butas?
Nuo ko priklauso kotedžo kaina? Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90–140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai.
„Paskutiniais metais siūlomi ir 65–75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo“, – kalbėjo jis.
Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.
„Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui – tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių“, – aiškino jis.
Loftai – nestandartiniams žmonėms
O loftus, I.Stasiulytės teigimu, visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų.
„Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas“, – įsitikinusi ji.
I.Stasiulytė įsitikinusi, kad jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo.
„Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais", – kalbėjo ji.
Šiuo metu portalo Aruodas.lt rubrikoje „Nauji projektai” pristatomi 7 naujos statybos namų ar kotedžų projektai. Ieškantieji įsigyti butą, daugiau informacijos rastų pagal šią nuorodą.
Ieškantys kotedžų gali rinktis iš kelių variantų. Projekte „Bitėnų oazė“ be kotedžų siūlomi ir butai, šalia kurių ketinama įrengti komercines patalpas ir sporto klubą.
„PaJustis“ projekte be butų galima taip pat rinktis kotedžus. Iš viso bus galima rinktis iš 80 4–5 kambarių, 57–95 kv. m ploto kotedžų.
Ieškantys dar daugiau privatumo gali apsižvalgyti sostinės Kalnėnų rajone statomame projekte „Naujoji Anglija 2.0”, kuriame iš viso bus 64 būstai. „Sileo“ gyvenvietę Didžiuosiuose Gulbinuose sudarys 32 keturių skirtingų suplanavimo variantų – 98, 102, 111 ir 136 kv. m ploto, 4-5 kambarių kotedžai.
Kaune, projekte „Naujoji Rivjera“, siūlomi individualūs namai privačių namų gyvenvietė greta Neries vingio. Palangoje įgyvendamas projektas „Naujosios Vilimiškės“ – naujai statomas Premium A+ klasės gyvenamųjų namų kvartalas Palangoje. O Klaipėdos rajone išvystytame projekte „Trušelių būstas“ galima apsigyventi ypatingos architektūros namuose.
