Tamsi dėmė Vilniaus projektų žemėlapyje
Pokalbį su bendrovės „Capital“ nekilnojamojo turto brokeriu Deividu Jezersku pradėjome iš kito kampo: ar dar egzistuoja toks sostinės rajonas, kuriame niekas nieko nestato?
„Tai būtų Naujininkai. Nors rajonas yra arti miesto centro, Senamiesčio ir, ko gero, ateityje, ten atsiras naujų projektų, bet šiuo metu – vis dar ne. Kita vertus, nekilnojamojo turto plėtotojai labai sparčiai artėja prie stoties, ten kuriasi ir visa infrastruktūra. Taigi puikus pavyzdys, kaip nepatraukli vieta tampa paklausia tarp nekilnojamojo turto pirkėjų“, – sakė D.Jezerskas.
Pastaruoju metu atgijo teritorija prie Markučių – prie Belmonto, Užupio pakraščiuose statoma daug naujų projektų, senosios gamyklos verčiamos gyvenamaisiais loftais. D.Jezerskas įsitikinęs, jog netrukus ateis eilė atsigauti ir patiems Markučiams.
Patrauklūs, ant Vilnelės kranto šiuo metu pastatyti nauji daugiabučių projektai yra kiek atokiau Užupio centro, tačiau toliau ir nuo Markučių rajono. Tai – „P9“, „M26“ ir „Vilnelės slėnis“.
Daugiau informacijos apie šiuos projektus rasite portale Aruodas.lt, paspaudę projekto nuorodą, arba naujų projektų žemėlapyje.
Būsto plotas išskaidomas per 2-3 aukštus ir jis iš tiesų primena kotedžą, tačiau tik tiek, kad gyventojų koncentracija toje vietoje nėra tokia ir maža.
Nekilnojamojo turto brokeris ieškančius būsto nuramina, jog spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas sulėtėjo. Šiuo metu gali atrodyti, kad nekilnojamojo turto kainos yra labai didelės, tačiau verta jas palyginti su bet kokių kitų produktų ar paslaugų kainomis.
„Nekilnojamojo turto kainos panaršius skelbimus atrodo labai didelės. Tačiau pažvelgus į paslaugų kainas, gali nesunkiai prisiminti ir paskaičiuoti, kad viskas pakilo kartais. Nekilnojamasis turtas, laimei, kartais nepabrango. Atlyginimai, vėlgi – kažkada 3500 litų atrodė labai solidus atlyginimas. Ar 1000 eurų šiandien atrodo labai daug?“, – retoriškai klausė pašnekovas.
Nyksta riba tarp buto ir kotedžo
Jo teigimu, Naujamiestis, Šnipiškės ir Žvėrynas vis dar išlieka itin populiarūs. Butai šiuose rajonuose priskiriami vidutinės (aukštesnės, nei ekonominės) klasės būstams. Nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt, naujų projektų žemėlapyje šiuose rajonuose galite rasti projektus „N-garden“, itin prabangų, ant Neries upės kranto esantį kvartalą „Birutės 18“, projektą „Žvėryno vakarai“. ) Centrinėje Vilniaus dalyje dar vystomi kiti nauji projektai.
D.Jezerskas netgi svarsto, jog šiuo metu sudėtingiau parduoti ekonominės klasės būstą Pašilaičiuose ar Pilaitėje, nors jų kaina stipriai skiriasi.
„Žmonės nori gyventi miesto centre, ne pakraščiuose, nebenori stovėti automobilių spūstyse. Žinoma, vidutinės klasės būstai kainuoja apie 2000 eurų už kvadratinį metrą – ne visi gali sau tai leisti“, – sakė nekilnojamojo turto brokeris.
Kita vertus tie, kuriems pakanka nuosavų lėšų ar paskolos įsigyti didesnį (pavyzdžiui, 3 kambarių) ekonominės klasės būstą, vis dažniau pasvarsto, jog už tokią sumą jau įpirktų kotedžą atokiau nuo miesto centro.
Galbūt dėl šios priežasties Pilaitėje ir kituose rajonuose dalis nekilnojamojo turto plėtotojų bando butuose sukurti kuo daugiau kotedžo privalumų: statomi mažaaukščiai namai, kurių pirmojo aukšto gyventojai turi kiemelius, terasas. Tokie projektai yra, pavyzdžiui, Pilaitėje statomi „Gilužio rivjera“ , „Nok Nok Home“ .
„Būsto plotas išskaidomas per 2-3 aukštus ir jis iš tiesų primena kotedžą, tačiau tik tiek, kad gyventojų koncentracija toje vietoje nėra tokia ir maža“, – svarstė D.Jezerskas.
Pilaitėje vis dar galima rasti daug naujos statybos projektų. Paprašytas išvardyti perspektyviausius, išskirtinius projektus D.Jezerskas pamini „Karaliaučiaus slėnį“ – šiame projekte netrūksta pirkėjų, nes jie jau gali matyti šalia įgyvendintą pirmąjį projekto etapą, vilioja žalia aplinka ir mažaaukštė statyba.
„Kiek toliau stovi naujas projektas „Nok Nok Home“, kuris, kaip ir kalbėjome, pirkėjus vilioja nedideliais žemės lopinėliais prie būsto. Ir tuomet pirkėjai praleidžia pro akis tas Pilaitės automobilių spūstis – juos sužavi aplinka“, – svarsto D.Jezerskas.
Trūkstant erdvesnių butų trūkumas jau virsta privalumu
Kita vertus, palyginus su praėjusiais metais, Pilaitės populiarumas, pašnekovo teigimu, blėsta. O kaip sekasi kitiems pakraščiams: Pašilaičiams, Lazdynams ir netgi – taip visų pliektam Perkūnkiemiui?
„Perkūnkiemyje kaip tik vystomas vienas itin pigus projektas – kai kuriems iš tiesų pats svarbiausias kriterijus yra kaina ir jie atlaidžiau žiūri į darbų kokybę, aplinką, kurioje tas daugiabutis statomas“, – sakė D.Jezerskas.
Kauno vystytojai taip pat išgirdo pirkėjų poreikį įsigyti būstą su pilna apdaila. Jau atsirado projektas, siūlantis visiškai įrengtus butus.
Be to, šiandien visiems statytojams tenka laikytis A+ reikalavimų, kas jau automatiškai reiškia, kad būstą nori nenori reikia pastatyti sandarų, šiltą ir bent jau patenkinamai kokybišką. Pašilaičiuose siūlomi ekonominiai būstai „Leičių kiemas“, „Eitminų namai“.
Šiuo metu, pasak nekilnojamojo turto brokerio, ima trūkti erdvesnių butų rajonuose šalia miesto centro. Nes šeimos, turinčios vaikų, dėl patogumo taip pat siekia persikraustyti arčiau centro.
„70-ies ir daugiau kvadratinų metrų būstų pastatoma vos po kelis viename projekte. Tokiu būdu jie tampa išskirtiniai“, – atskleidė pašnekovas.
Tačiau tokioje situacijoje kažkieno turėtas trūkumas virsta privalumu – vienas iš šiuo metu atgaivinamų, nuo krizės metų vis dar „užšaldytų“ projektų – didelis daugiabutis Trinapolio gatvėje, kurio iki šiol rėgėjome tik griaučius. Pasak D.Jezersko, šiame name butų plotai suprojektuoti pagal 2008-ųjų paklausą – 60 ir daugiau kvadratinių metrų.
Atsvarą migracijos „kuo arčiau centro“ bangai vis dar sudaro tokie projektai kaip „Vilnelės namai“ ar „Naujasis Antakalnis“ . Jie vis dar gali pasiūlyti būstą, apsuptą miškų, atokiau nuo miesto centro.
Informacijos apie šiuos naujus projektus taip pat galima rasti Aruodas.lt rubrikoje „Nauji projektai“.
Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, miškingose teritorijose pastatyti projektai jau turi vieną didelį pliusą prieš Pilaitėje tiesiog plyname lauke pastatytą daugiabutį.
D.Jezerskas taip pat yra pastebėjęs, kad pirkėjai dažnai ieško būsto toje Neries pusėje, kurioje įsikūrusi jų darbovietė. Skaičiuojama, jog taip greičiau pasieks darbą. Bene arčiausiai upės šiuo metu plėtojami šie projektai.
„Žmonės nėra tiek prisirišę prie konkrečių rajonų, nes projektų yra daug, vienas iš jų gali atsirasti tokioje vietoje, kurios ieškantis būsto iki šiol net nežinojo“, – sakė D.Jezerskas.
Kauno situacija: tarsi kažkas paspaudė mygtuką „pirkti“
Pakankamai naujų projektų jau galima rasti ir Kaune. Agentūros „011“ nekilnojamojo turto brokeris Mantas Jaruševičius sako, kad kauniečiai, laukę ir tikėjęsi žemesnių kainų, šių metų pradžioje galiausiai neišlaikė ir ėmė pirkti naujus būstus.
„Visi laukė, kada gi tos kainos kris. Ir staiga po Naujųjų kažkas tarsi paspaudė mygtuką „pirkti“ ir tas susikaupęs noras išsprogo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kalbų apie krizę tarp pirkėjų jau gerokai mažiau. Priminsiu, kad krizę lemtų išoriniai veiksniai, mes – per smulkūs paukščiai, kad paveiktume krizės atėjimą“, – svarsto M.Jaruševičius.
Kaune naujuose biurų pastatuose įsikuriant tarptautinėms bendrovėms kyla atlyginimai, todėl auga ir būstų įperkamumas (nes jų kainos auga lėčiau).
„Prieš kelerius metus pradėti ir jau užbaigti keli projektai pačiame Kauno centre. Dabar veiksmas persikėlė į atokesnius rajonus: naujų projektų yra Dainavoje, Šilainiuose. Tačiau virš centro vis dar kaupiasi naujų galimybių debesys – manau, ten netrukus turėtų atsirasti įdomių naujų projektų pasiūlymų“, – sako M.Jaruševičius.
Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, miegamuosiuose Kauno rajonuose pasiūla išties išaugo ir, racionaliai įvertinę gerą kainos pasiūlymą bei būsto suplanavimą, pirkėjai aktyviai perka būstus tokiose vietose. Vienas iš Dainavos rajone plėtojamų naujų projektų yra „Klevų namai“.
Projektų įvairovė – ir su vaizdu į pilį, ir su pilna apdaila
„Iš Kauno pakraščių lyderiu išlieka Romainiai ir įvairios teritorijos aplink juos. Tame rajone vyksta didelė plėtra, geras būstų kainos ir kokybės santykis. Iš tiesų paskatinimą rajono plėtrai davė smulkūs nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie po krizės pradėjo statyti, nes rajone buvo sukurta infrastruktūra. Atsirado gyventojų, tada atsirado smulkių verslų ir tai dar labiau paspartina rajono plėtrą“, – sako nekilnojamojo turto brokeris. Pašnekovo teigimu, Kauno vystytojai taip pat išgirdo pirkėjų poreikį įsigyti būstą su pilna apdaila.
Romainiuose jau veikia darželiai, odontologų kabinetai, sporto klubai ir netgi keli prekybos centrai.
Nekilnojamojo turto brokerio teigimu, dar prieš krizę aktyviai plėtoti pradėtas Aleksoto rajonas, tačiau jo galutinio atgaivinimo planus bent keleriems metams teko atidėti.
„Dabar juntame, kad tiek gyventojai, tiek plėtotojai atsisuka į Aleksoto pusę“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu bene vienas garsiausių projektų, stovinčių pačiame centre, yra „Piliamiestis“ – jis statomas ant pat Neries kranto, su vaizdu į Kauno pilį, kartu tvarkoma upės krantinė. Sutvarkytos ir Aukštųjų Šančių kareivinės – gilią istoriją turintis pastatas pritaikytas gyventi.
M.Jaruševičiaus teigimu, kainos Kaune, jei būstas stovi priemiestyje, retai perkopia 1000 eurų už kvadratinį metrą ribą. Jei perkamas butas gyvenamuosiuose rajonuose, jis gali kainuoti nuo 1000 iki 1400 eurų už kvadratinį metrą, o miesto centre – 1800 – 3000 eurų už kvadratinį metrą.
Klaipėdiečiai nebijo į darbą atvykti iš toliau
Bendrovės „INREAL“ nekilnojamojo turto rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa 15min pasakojo apie naujais įdomiais projektais bundančią Klaipėdą, Palangą ir šurmulį Kuršių nerijoje. Aruodas.lt pateikiama informacija apie pajūryje vystomus naujus projektus.
„Šiuo metu nauji daugiabučiai kyla visuose Klaipėdos rajonuose, tačiau pirkėjams patrauklesni yra šiaurinėje arba centrinėje dalyse esantys rajonai. Šalia pietinės miesto dalies yra uostas, todėl ir būstai ten pigiausi“, – kalbėjo R.Žulpa.
Centrinėje miesto dalyje šiuo metu parduodami butai projekte „9 bijūnai“ , Šiaurinėje dalyje, prie Danės upės, projekte „Bachmano žemė“ parduodami namai ir „Saulės butai“.
R.Žulpos teigimu, Klaipėdos situacija iš kitų miestų išsiskiria tuo, jog apie penktadalį visos pasiūlos sudaro dar iki krizės (2008-ųjų) statyti projektai. Jie mažai pirkėjų dėmesio susilaukia ne todėl, kad atrodytų nemoderniai, tačiau dėl pakitusių ploto poreikių: iki krizės statytų būstų vidutinis plotas yra 75 kv. metrai. Šiuo metu statomų – 50 kv. metrų.
Iš viso mieste yra apie 600 neparduotų būstų, pasak R.Žulpos, daugiausia susidomėjusių šiuo metu sulaukia projektai „Ravelino namai“ ir „Saulės butai“. Pastarasis projektas – atokiau nuo miesto centro, tačiau būstų kaina yra palyginti nedidelė.
„Klaipėda – kompaktiškas miestas, nėra tokių didelių susisiekimo su centrine dalimi problemų, todėl atvykimas į darbą – netgi iš Klaipėdos rajono – ilgai neužtrunka“, – sakė pašnekovas.
Palanga – nuomai, Kuršių nerija - sau
Kuršių nerijoje nekilnojamojo turto plėtotojai šluoja nuo žemės paviršiaus senus poilsio namus ir juos rekonstruoja į prabangius atostogų namus, kuriuos dažniausiai įsigyja didmiesčių – Vilniaus ar Kauno – gyventojai. R.Žulpos teigimu, Kuršių nerijoje šiuo metu yra apie 80 neparduotų butų.
Vieni naujausių projektų – mažiausiame kaimelyje iškilęs „Pervalkos jūra“ ir Juodkrantėje plėtojamas „Kalno namai“.
Per dešimtmetį po krizės nekilnojamojo turto plėtotojai Palangoje „išgaudė“ visus daugiabučius – vaiduoklius, užbaigė įstrigusias jų statybas.
Kaina Kuršių nerijoje svyruoja nuo 2200 iki net 5000 eurų už kvadratinį būsto metrą. Tai priklauso nuo projekto vietos ir įrengimo lygio. Čia parduodami mažesni, daugiausia – 60 kvadratinių metrų naujos statybos būstai.
„Neringoje ir kituose pajūrio kurortuose – Palangoje, Šventojoje – beveik visi parduodami butai yra su pilna apdaila. Nes vis tik tai yra antro būsto rinka ir pirkėjai nenori skirti laiko ir ieškoti statybininkų butams įrengti. Dažniausiai pirkėjai būna iš kito tolimo Lietuvos miesto“, – sako R.Žulpa.
Būstus pajūryje mėgsta įsigyti ir ūkininkai – kaip investiciją arba tik savo poilsiui. Tiesa, šių būstų jie dažniausiai nenuomoja. Investuojantys į nekilnojamąjį turtą nuomai Kuršių nerijoje dažniausiai ieško pigesnių būstų, nes siekia greitesnio atsiperkamumo.
Tuo metu Palangoje situacija kiek kitokia – čia dalis perka ir iškart nuomoja savo kurortinius būstus.
„Palangoje ir būsto įvairovė yra didesnė – nuo ekonominio iki prestižinio segmento“, – sakė nekilnojamojo turto rinkos tyrėjas. Palangoje šiuo metu yra apie 700 vis dar savo naujo šeimininko laukiančių butų.
Per dešimtmetį po krizės nekilnojamojo turto plėtotojai šiame kurorte „išgaudė“ visus daugiabučius – vaiduoklius, užbaigė įstrigusias jų statybas. Nors pardavimai Palangoje kiek lėtėja, nekilnojamojo turto plėtotojai čia išlieka aktyvūs. Per metus parduodama apie 270 būstų.
Daugiau informacijos apie vystomus naujus projektus ir juose siūlomus įsigyti būstus rasite lankomiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.
